header image

Didysis kopagūbris

Didysis kopagūbris - ypač raiški Kuršių nerijos reljefo forma. Tai smėlynai, pasiglemžę nerijos miškus, gyvenvietes ir senąsias parabolines kopas. Šių naujų kopų formavimosi procesas prasidėjo XVI a., kuomet pamažu nyko natūralus barjeras – miškas.
Didžiųjų kopų formavimasis prasidėjo jūros pakrantėje. Čia jūra į krantą nuolat išmeta vis naujas smėlio mases. Išdžiūvusias smėlio smilteles vėjas pradeda ridenti o smulkesnes ir lengvesnes – pakelia į orą ir permeta net už keleto metrų. Pradžioje smėlis kaupėsi į kalveles, kurios ilgainiui susijungė į vis labiau augančias kopų grandines. Šios smėlio masės, pakeliui nesutikdamos jokio pasipriešinimo, sparčiai judėjo marių link. Tose vietose, kur kelias buvo atviras, keliaujantys smėlynai suformavo marių ragus. Kitose vietose kaupėsi į 30-40 m aukščio kopas, po savimi palaidodamas senąsias parabolines kopas, miškų likučius, kaimus. Kopos slinkimo kryptis ir greitis priklausė nuo vyraujančių vėjų krypties ir stiprumo. Šis  kopodaros procesas intensyviausiai vyko 1730-1830 m. Žmonėms kovoti su didžiulėmis slenkančio smėlio masėmis buvo neįveikiama užduotis, todėl vienintelis protingas sprendimas - ieškoti kitos saugesnės gyvenamosios vietos. Per visą istorinį laikotarpį buvo užpustyta net 14 kaimų . Kai kurie kaimai savo vietą keitė net kelis kartus, kiti – visai išnyko jų gyventojams išsikėlus kitur.
Didžiųjų kopų masyvu galite pasigrožėti apsilankę ant Parnidžio kopos įrengtoje apžvalgos aikštelėje. Nuo čia atsiveria 360 laipsnių panorama: šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas kopagūbris, pietuose – Parnidžio ir Sklandytojų kopų grandinė, Grobšto ragas, rytuose ir vakaruose platus marių ir jūros horizontas. Svarbu žinoti, kad galite lankytis tik Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, o Sklandytojų kopoje to daryti negalima – čia plyti Grobšto gamtinis rezervatas , kuriame karaliauja gamta, o ne žmogus. Todėl geriausias būdas pasigrožėti kopų didybe – tai apžvelgti jas nuo marių iš laivo. 
Kita įspūdinga didžiųjų kopų grandinė plyti Naglių gamtiniame rezervate . Ja pasigrožėti taip pat siūlome plaukiant laivu arba apsilankius mokomajame take į kurį siūlome galite atvykti dviračiu arba visuomeniniu transportu. Laisvai lankytis Naglių gamtiniame rezervate draudžiama – tai smėlio stichijos ir laukinės gyvūnijos bei augalijos namai. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-03