header image

Naglių gamtinio rezervato mokomasis takas

REZERVATAS SKAIČIAIS 
Plotas – 1 699 ha 
Ilgis – 9 km 
Vidutinis plotis – 2 km 
Aukščiausia vieta – 59,9 m 
Saugomų rūšių – 33 




Keliaudami 1,1 km ilgio mokomuoju taku, pamatysite dykumų peizažus primenančias baltąsias ir smėlynų augalais apžėlusias pilkąsias kopas. Taip pat susipažinsite su retomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis, gyvūnų ir augalų rūšimis, sužinosite, kokias šiurpias paslaptis saugo smėlynai. Takas driekiasi per Naglių (Agilos) kopą, kuri formavosi nuo XVII a., vykstant smėlio pustymui. Pakilus ant 50 m aukščio didžiojo kopagūbrio, atsivers įspūdinga panorama į Baltijos jūrą ir Kuršių marias.

Šios kopos vadinamos Mirusiomis. Kaip jos numiršta? 
Kadaise kopos, tarsi gyvos, klajojo po Kuršių neriją. Nuo XVII a. išjudinti smėlio masyvai slinko marių link, palaidodami ne vieną žvejų kaimelį. XIX a., pradėjus formuoti apsauginį pajūrio kopagūbrį ir želdinti smėlynus, kopos sustingo vietoje – „mirė“. Augalų šaknys jas tvirtai laiko iki šiol. Šios kopos dar vadinamos Pilkosiomis dėl vyraujančios pilkšvos augalijos spalvos. 
Reljefo kaita 
Dėl vyraujančių vakarų vėjų ir didelių lankytojų srautų Naglių kopos reljefas nuolat kinta. Per pastaruosius porą dešimtmečių kopa prarado savo aiškiai išreikštą viršūnę, pradėjo formuotis nauja. Pastebima, kad kopos slenka į marias.

Rezervate saugomos europinės svarbos gamtinės buveinės 
Nuolat vėjo pustomose lomose susiformuoja baltųjų kopų buveinės su užpustymui atspariais varpiniais augalais – pajūrine smiltlendre, smiltynine rugiaveide. 
Pilkųjų kopų buveinėje smėlio paviršių beveik ištisiniu kilimu dengia kerpės, samanos, smėlynų augalai. 
Kopų gluosnynai – tai nedidelius plotus užimančių gluosnių sąžalynų buveinė kopose. 
Kopų varnuogynai plyti tose vietose, kur birus smėlis jau sutramdytas žolinių augalų ir gali kauptis maistinės medžiagos. 

Kopų gyventojai

  • Margasis grambuolys (Polyphylla fullo) Vienas stambiausių vabalų Lietuvoje – užauga iki 36 mm ilgio. Kuršių nerijoje yra gausiausia jų populiacija Lietuvoje. Lervos 4-5 metus vystosi smėlyje, misdamos sumedėjusių augalų šaknimis. Suaugę vabalai skraido birželio–liepos mėnesiais sausuose pušynuose ir kopose. 
  • Baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus) Rytų Baltijos pajūriui būdinga endeminė rūšis. Auga smėlio buveinėse, dažniausiai – baltosiose kopose. Kopoms apaugant žoliniais augalais, krūmais ir medžiais, išnyksta. 
  • Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens) Daugiametis augalas. Puikiai prisitaiko prie drėgmės trūkumo: kai drėgna, lapeliai išsivynioja, kai sausa – susisuka į vamzdelį. Auga nederlinguose smėlynuose.
  • Smiltyninis ausūnis (Peziza ammophila) Ypač retas nevalgomas grybas, kartais vadinamas „kopų puodeliu“. Auga atviro smėlio buveinėse, todėl ardant kopas ar joms apželiant, išnyksta. Smėlio dalelės, patekusios į vaisiakūnio vidų, atlaisvina sporas, kurias išplatina vėjas. 
  • Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) Reta rūšis, nyksta visoje Europoje dėl perėjimui tinkamų buveinių stokos. Lizdą krauna duobutėje ant žemės. Kuršių nerijoje dažniausiai aptinkamas ant apsauginio kopagūbrio.
  • Pajūrinis šoklys (Cicindela maritima) Lervos – plėšrios, gyvena kietame, drėgname smėlyje išraustuose urveliuose ir tyko grobio. Vystosi 1 metus. Suaugusius vabalus galima pamatyti birželio mėnesį. Vabalai saulėtomis dienomis aktyviai medžioja, minta kitais vabzdžiais. 
  • Pajūrinė našlaitė (Viola littoralis) Daugiametis tipiškas pilkųjų kopų buveinės augalas, paplitęs Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse. Žydi gegužės–rugsėjo mėn. Sėklos turi maistingų saldžių išaugų, kurias mėgsta skruzdės. Jas rinkdamos, skruzdės platina našlaičių sėklas.
  • Kalninė austėja (Jasione montana) Pavadintas pagoniškos lietuvių dievybės – bičių deivės Austėjos – vardu. Žiedus gausiai lanko vabzdžiai. Pasižymi gydomosiomis savybėmis. 
  • Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) Didžiausias plėšrusis paukštis, perintis Kuršių nerijoje. Išskleisti sparnai siekia iki 2,5 metrų. Gyvena ilgiau nei 20 metų. Sudaro nuolatines poras, peri pasikeisdami abu tėvai. Prisirišę prie savo lizdaviečių.
  • Baltijinė linažolė (Linaria loeselii) Reta Rytų Baltijos pajūrio augalų rūšis, saugoma nacionaliniu ir europiniu mastu. Aptinkama baltosiose kopose, o smėlynams užaugant žoliniais ir sumedėjusiais augalais, išnyksta. 
  • Skruzdžių liūtas (Myrmeleon formicarius) Skruzdžių liūto vardą gavo dėl lervų maitinimosi ypatybių – jos įsirausia smėlyje ir gaudo bei ryja grobį, dažniausiai skruzdes. Lervos vystosi 2–3 metus. Suaugę skruzdžių liūtai vabzdžius medžioja tykodami ant augalų.
  • Smėlinė auslinda (Labidura riparia) Gyvena smėlyje, o gausiausia populiacija Lietuvoje – Kuršių nerijoje. Dienos metu slepiasi po priedangomis ar išraustuose urveliuose. Plėšri, minta vabzdžiais, medžioja sutemus. Žnyples naudoja grobiui prilaikyti, gynybai ir kovoms poravimosi metu. 

Gamtotvarka 
Kuršių nerijos pagrindinė vertybė yra kopos, atviros erdvės. Čia gyvena išskirtinės, tik šiam kraštui būdingos augalų ir gyvūnų rūšys. Miško ir pievų augalija natūraliai plinta į atviras teritorijas, užgoždama mažesnius augalus. Taip, laikui, bėgant kopos apželia krūmais ir medžiais ir tampa mišku. Norint išlaikyti Kuršių nerijai būdingas atviras smėlynų buveines, kiekvieną rudenį Pilkosiose kopose raunamos jaunos pušaitės, šalinami invaziniai augalai, vykdomi kiti gamtotvarkos darbai. 

DUK
Kodėl rezervate negaliu elgtis kaip užsinorėjęs?
Rezervatas – gamtos namai. Laukiniai gyvūnai nejaukia mūsų namų, tad ir mes elkimės čia pagarbiai kaip svečiuose. Nepamirškime išsinešti to, ką atsinešėme. 
Kodėl negaliu lakstyti kopomis, šokinėti nuo šlaitų? Neapdairus elgesys gali sukelti nepataisomų kraštovaizdžio pokyčių. Ištrypus augalus, vėjas išpusto smėlį, o po kiekvieno nusileidimo stačiu šlaitu žemyn nušliaužia kelios jo tonos. Taip kopos žemėja, reljefas susilygina. 
Ar galiu vaikščioti ten, kur nematau saugomų rūšių ir reljefo formų? Ne. Mus supanti gamta kur kas gyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o pati trapiausia ir jautriausia jos dalis – nematoma. Vėjo supustytose smėlio bangelėse tūno skruzdžių liūtai, striksi pajūriniai šokliai, slepiasi smėlinės auslindos, o dirvoniniai kalviukai ir jūriniai ereliai, nematydami žmonių, čia jaučiasi saugūs. 

! Nepamirškite: Jūs esate nuolat stebimi tūkstančių įvairaus dydžio akių iš oro, smėlio, augmenijos ir vandens. Kiekvienas jūsų veiksmas fiksuojamas ir perduodamas ateities kartoms.

Norėdami supažindinti lankytojus su Naglių gamtinio rezervato pilkųjų kopų kraštovaizdžiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, specialiai lankytojams, įrengė pažintinį taką per didįjį kopagūbrį Kuršių marių link. Jis įrengtas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, 31 kelio Smiltynė-Nida kilometre. Tai vienintelis būdas parko lankytojui pamatyti Naglių gamtinio rezervato didįjį kopagūbrį iš arti.

Naglių mokomajame take vyksta didžiulė rekreacinė digresija. 2015 metų Lietuvos gamtos tyrimų centro duomenimis, per paskutinius dešimt metų Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako ruože kopa sumažėjo daugiau kaip penkiais metrais. Lankytojų srautus nuspręsta reguliuoti ekonominėmis priemonėmis - įvestas Naglių gamtinio rezervato mokomojo tako lankymo bilietas.

2021 metų vasaros sezono laikotarpiu lankytojų aptarnavimas ir srautų reguliavimas Naglių gamtinio rezervato mokomajame take vykdomas pirmadieniais – sekmadieniais:

nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. - nuo 9 iki 19 val.; 
nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. - nuo 9 iki 21 val.; 
nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. - nuo 9 iki 20 val.; 
nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. - nuo 9 iki 19 val.; 
nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. spalio 11 d. - nuo 9 iki 18 val
.

Bilieto kaina už lankymąsi Naglių gamtinio rezervato mokomajame take:
nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. spalio 11 d. – 5,00 Eur;
studentams, pateikusiems studento pažymėjimą – 2,00 Eur.

Nemokamai lankytis Take gali:

  • turizmo paslaugų teikėjo turistų grupės vadovas ar grupę Take lydintis asmuo; 
  • asmenys iki 18 metų, pateikę asmens amžių patvirtinantį dokumentą; 
  • moksleiviai, pateikę moksleivio pažymėjimą; 
  • neįgalieji, pateikę neįgaliojo pažymėjimą;
  • Neringos savivaldybėje bei Klaipėdos miesto Smiltynės dalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, pateikę tai patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Įmonės, teikiančios turizmo paslaugas, turi galimybę atsiskaityti už grupes pavedimu, vieną kartą per mėnesį. Pasirašoma sutartis su direkcija. Apmokėjimo užtikrinimui pateikiamas vaučeris.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-08-16