Kraštovaizdžio apsauga

Didžiausia Kuršių nerijos vertybė yra kraštovaizdis, kuris dar labai jaunas (tik apie 150 metų), tačiau pripažintas ir įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kaip išskirtinę vertę turintis kultūrinis kraštovaizdis. Kraštovaizdžio saugojimas yra pagrindinis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos tikslas. Siekdama šio tikslo, direkcija savo veikloje atlieka kraštovaizdžio stebėseną (monitoringą), įvairius tyrimus, apklausas, dalyvauja planavimo, projektavimo bei statybų procese, teritorijų priežiūroje, sprendžia kitus su teritorijos apsauga bei pritaikymu lankymui susijusius klausimus.
Kraštovaizdis apima gamtines ir urbanizuotas teritorijas. Pagal patvirtintą metodiką kasmet atliekame kraštovaizdžio monitoringą - 15-oje taškų ta pačia kryptimi fotografuojame kraštovaizdį ir stebime pokyčius. Šio darbo rezultatai pateikiami kraštovaizdžio monitoringo ataskaitose. Per 10 stebėsenos metų matome pokyčius: augalija apaugančios kopos, kintančios baltųjų kopų formos, užaugantis miškas, besikeičianti augmenija. 
Didžiausi pokyčiai vyksta urbanizuotose vietovėse. Nors urbanistinė plėtra labai apribota, tačiau yra daug galimybių pastatų rekonstrukcijai, remontui ar kitiems statybos darbams. Tiubingeno universiteto mokslininkų atlikta Kuršių nerijos pastatų inventorizacija nustatė, kad iš 1058 esamų pastatų, 118 yra Kuršių nerijos stiliaus, o 531 turi jam būdingų elementų. Tai sudaro apie 40 % visų pastatų, ir tai leidžia teigti, kad pavyko išsaugoti šiam kraštui būdingos architektūros savitumą.


Savo kompetencijos ribose dalyvaujame Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdomų teritorijų planavimo ir statinių statybos bei rekonstravimo projektų rengimo procese, miškotvarkos ir gamtotvarkos projektų rengime. Nuolat bendraujame su gyventojais, architektais, miškininkais, nekilnojamojo turto atstovais, užsienio partneriais, ieškome sprendimų bendradarbiaudami su Kultūros paveldo departamentu. Skiriame dėmesį ne tik pastatams, bet ir jų aplinkai, tradiciniam kiemų apželdinimui. Bendraujame su Klaipėdos universiteto botanikos sodo specialistais, kraštovaizdžio architektais, sodybų savininkais.     

Vadovaudamiesi KNNP tvarkymo planu, atliekame įvairius darbus įrengdami pažintinio turizmo infrastruktūrą, sukurdami naujus kraštovaizdžio elementus - takus, laiptus per apsauginį kopagūbrį bei per lankymui pritaikomas kopas, regyklas, informacinius stendus, kitą infrastuktūrą, kurių padedami galime supažindinti lankytojus su Kuršių nerijos vertybėmis. Tai darome tiek pačios direkcijos pajėgumais, tiek dalyvaudami ES bei kitų  fondų finansuojamose veiklose. Taip pat šioje srityje daug bendradarbiaujame su Kuršių nerijos miškus prižiūrinčia Kretingos miškų urėdija.

Bendradarbiaudami su mokslininkais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, ieškome priemonių atkurti pažeistiems kraštovaizdžio arealams. Registruojame aplinką darkančius statinius, bendradarbiaujame su savivaldybėmis dėl jų pašalinimo arba sutvarkymo. 

Per pastaruosius metus didžiausi pokyčiai vyko Žaliajame kelyje Juodkrantės pajūrio rekreacinėje zonoje. Čia buvę sovietinių laikų silikatinių plytų pastatai rekonstruoti į naujus poilsio pastatus.