Dažniausiai užduodami klausimai

Kuršių neriją galite pasiekti įvairiais būdais iš viso pasaulio. Lietuva turi tris oro uostus, į kuriuos atskridę toliau patogiai pasieksite Klaipėdos miestą, o iš jo keltu persikelsite į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kviečiame automobilius palikti kitame krante ir naudotis viešuoju transportu. Išsamią informaciją apie sausumos, vandens ir oro kelius pateikiame čia.

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“: www.keltas.lt

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija mokesčio už įvažiavimą į teritoriją nerenka: į nacionalinį parką patenkate vos tik persikėlę keltu į Smiltynę. Alksnynės kontrolės poste, esančiame kelio Smiltynė – Nida 9 km, reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą už įvažiavimą į jos administruojamą teritoriją. Daugiau apie rinkliavos dydžius ir išankstinį apmokėjimą skaitykite čia (https://neringa.lt/sveciui/vietine-rinkliava/95).

Naglių gamtinio rezervato mokomajame take pavieniai asmenys ar lankytojų grupės gali lankytis savarankiškai (be Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialisto palydos) neišeidami už mokomojo tako ribų nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. tik šviesiuoju paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus), nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. tik direkcijos nustatytomis valandomis, nurodytomis jos interneto svetainėje.

Įspūdžių kupiną maršrutą galite susikurti naudojantis interaktyviu lankytinų vietų žemėlapiu, kurį rasite čia:  Lankytinos vietos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (lrv.lt).  Jei maršrutą planuojate iš anksto, prieš atvykstant į Kuršių neriją, galite kreiptis el.p. [email protected] arba tel. +37067100872.

Nacionalinio parko darbuotojai ekskursijas, žygius ir edukacijas veda visais metų laikais. Įvairios gamtinės, kultūrinės ir pažintinės veiklos viešinamos mūsų svetainėje, Facebook paskyroje, plakatuose. Užsakomosios ekskursijos, žygiai ar edukacijos derinamos individualiai su grupe. Su Kuršių nerijos nacionalinio parko teikiamomis paslaugomis galite susipažinti čia: Pažintinės paslaugos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (lrv.lt)  Apie individualius užsakymus prašome informuoti prieš 3 d.d. – el. paštu [email protected], telefonu +37064758908.

Aktyvaus poilsio mėgėjams Kuršių nerija gali pasiūlyti daugybę įvairaus pobūdžio pramogų: orientacinis sportas, dviračių trasos, vandens pramogos, paukščių stebėjimas, savarankiškas žygiavimas pėsčiųjų ar šiaurietiškojo ėjimo maršrutais. Daugiau apie juos skaitykite čia: https://nerija.lrv.lt/lt/lankytojams/veiklos-gamtoje/

Pėsčiųjų maršrutai - Jūsų kišenėje: https://nerija.lrv.lt/lt/lankytojams/lankytinos-vietos/pesciuju-marsrutai/

Darbo laikas 2026 metais:

 nuo balandžio 17 d. iki gegužės 15 d. – nuo 10.00 iki 19.00 val.

 nuo gegužės 16 d. iki rugsėjo 15 d. – nuo 9.30 iki 20.30 val.;

 nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d. – nuo 10.00 iki 19.00 val.;

Daugiau apie šį taką galite sužinoti čia.

Bilietai lankytojams parduodami TIK BANKO KORTELE:
SUAUGUSIEMS – 5,00 Eur;
STUDENTAMS IR PENSININKAMS, pateikusiems dokumentą – 2,00 Eur.

Bilietai lankytojams neparduodami likus 1 val. iki nustatyto Naglių gamtinio rezervato pažintinio (mokomojo) tako lankytojų srautų reguliavimo laiko pabaigos.

Nemokamai lankytis take gali:

• turizmo paslaugų teikėjo turistų grupės vienas vadovas/lydintis asmuo, lydintis grupę iki 10 asmenų, turizmo paslaugų teikėjo turistų grupės du vadovai/lydintys asmenys, lydintys didesnę kaip 10 asmenų grupę;
• vaikai iki 6 m amžiaus;
• moksleiviai, pateikę moksleivio pažymėjimą;
• neįgalieji, pateikę neįgaliojo pažymėjimą;
• Neringos savivaldybėje bei Klaipėdos miesto Smiltynės dalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, pateikę tai patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Įmonės, teikiančios turizmo paslaugas, turi galimybę atsiskaityti už grupes pavedimu vieną kartą per mėnesį.

Daugiau informacijos apie taką ir jo lankymo taisykles galite sužinoti čia. 

Susipažinkite su visais įkainiais čia. Su taikomomis nuolaidomis susipažinkite čia.

Pasiteirauti plačiau galite: Dalia Juškevičienė +370 604 85 986,  [email protected]  

Dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo: Raimonda Jakštytė  +370 672 98 261, [email protected]

Laužus galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (poilsiavietėse, kempinge). Poilsiaviečių ir kempingo vietas, kuriose leidžiama atvira ugnis rasite paspaudę čia. Prieš kurdami laužą įrengtoje laužavietėje, būtina apie tai pranešti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinės saugos budinčiajam, kamerų operatoriui tel. +370 626 59 826.

Pastebėję gaisrą ar kylačius dūmus nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Prie medžių tvirtinti hamakus, tentus ar naudoti kitus kilnojamuosius objektus poilsiui, nakvynei ar kitiems tikslams galima tik Nidos kempinge arba privačių namų kiemuose.

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti galima tik keliais laikantis Kelių eismo taisyklių. 

Motorines transporto priemones statyti galima tik tam skirtose, ženklais pažymėtose vietose, miško kelio pakraštyje ant miško paklotės užvažiuojant tik tiek, kiek būtina užtikrinti galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Grybauti galima visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Naglių ir Grobšto gamtinius rezervatus, bet kuriuo metų laiku. Saugomų rūšių grybus rinkti ar kitaip žaloti, naikinti draudžiama.

Vykstant grybauti automobiliu, jį parkuoti galima automobilių stovėjimo aikštelėse ant kietosios kelio dangos – asfalto ar žvyro. Vengti statyti automobilius ant smėlio, augalų.

Vestis šunį į pajūrio paplūdimį galima, jei paplūdimys pritaikytas lankymuisi su gyvūnais. Tokių paplūdimių tvarką aprašo Neringos savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio taisyklės. Šie paplūdimiai yra ties gyvenvietėmis.  

Už gyvenviečių esančiuose paplūdimiuose, kurie patenka į draustinius, lankytis su gyvūnais galima, tačiau rekomenduojame jų nepaleisti nuo pavadėlių, kad nebūtų baidomi paukščiai ir trikdomi žvėrys.

Atkreipiame dėmesį, kad miškuose šunis paleisti nuo pavadėlio galima, jeigu naudojami antsnukiai.

Nuo kopų čiuožinėti rogėmis galima tik susidarius tinkamoms sąlygoms – žemės paviršiuje susidarius įšalui, esant sniego sluoksniui, išskyrus Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose.

Tarp Juodkrantės ir Pervalkos įsiterpęs Naglių gamtinis rezervatas. Pamariu praeiti rezervatą yra draudžiama, nes galioja lankymosi draudimas, o išimtys nenumatomos.

Tarp Juodkrantės ir Pervalkos įsiterpęs Naglių gamtinis rezervatas. Pajūrio paplūdimiu (sausumos dalimi esančia nuo jūros kranto linijos iki apsauginio kopagūbrio papėdės) praeiti galima, nes tokia išimtis numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 26.1. papunktyje. Pajūrio paplūdimiu taip pat galima praeiti Grobšto gamtiniame rezervate iki Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos apsaugos zonos (SAZ).

Saugomose teritorijose skatinamas atsakingas elgesys ir naujų įpročių formavimasis, todėl jautriose gamtinėse teritorijose taikomas principas – ką atsinešei, tą ir išsinešk.

Šiukšliadėžės įrengtos įvairių takų prieigose, todėl prieš einant į pažintinius ar mokomuosius takus, šiukšles išmeskite į jas.

Takai į paplūdimius yra įrengti pajūryje ties gyvenvietėmis – rekreacinėse zonose. Rekreacinės teritorijos pritaikytos žmonių lankymui, yra arti gyvenviečių, susisiekimo infrastruktūros, todėl perėjimai per apsauginį kopagūbrį turi būti užtikrinti.

Draustiniuose rekreacinės infrastruktūros tinklas retesnis, todėl įrengti tankų perėjimų ir takų į paplūdimius tinklą netikslinga.

Statyti palapines ir stovyklauti galima tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke veikiančiame kempinge, kuris yra įsikūręs Nidoje, adresu Taikos g. 45A. Detalesnę informaciją apie kempingą galima sužinoti UAB „Nidos kempingas“: www.kempingas.lt

Palapines taip pat galima statyti privačių namų kiemuose.

Jaukios, žmonių nebijančios, ir šalia kelių lūkuriuojančios ar gyvenvietėse vaikščiojančios rudosios lapės tokios negimė, bet gyvendamos Kuršių nerijoje susidūrė su žmonėmis, kurie lapėms numesdavo maisto, todėl tokie individai įgijo įprotį eiti arti žmonių.

Rekomenduojame laukinių gyvūnų ir žvėrių papildomai nešerti, nes taip galima pakenkti jų sveikatai, juos pripratinti artintis prie žmogaus aplinkos, vaikų, augintinių. Vis dėlto, tai laukiniai gyvūnai, todėl niekada negalime būti užtikrinti jų elgesiu ir ar neserga pasiutlige – dėl savo ar augintinių saugumo – nuo laukinių gyvūnų laikykitės saugaus atstumo.

Erkės paprastai būna aktyvios nuo kovo iki lapkričio mėn., kai oro temperatūra aukštesnė 6 ˚ C, o dirvožemis įšyla iki 5 ˚ C. Esant šioms sąlygoms, pavasarį, pradeda skraidyti drugiai citrinukai, ima žydėti triskiautės žibuoklės, baltažiedės ir geltonžiedės plukės.

Kiekvienais metais, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, o vėliau ir vasarą (kai išsivysto kitos vabzdžių generacijos) pamario krašte skraido daugybė vabzdžių – uodai trūkliai. Šių dvisparnių vabzdžių lervos vystosi Kuršių mariose, kuriose gausu maisto šių uodų lervų vystymuisi, todėl pavasarį stebime didžiulius jų būrius, vyksta vadinamosios uodų trūklių „vestuvės“, matome besiformuojančius dūzgiančius stulpus, kurie iš toli atrodo kaip gaisro dūmai. Šie uodai sudeda kiaušinėlius į Kuršių marias, pamaryje esančias užliejamas pakrantes, kuriose dirvožemis užmirkęs ar drėgnas.

Uodais trūkliais maitinasi šelmeninės kregždės, baltosios kielės, margasparnės ir pilkosios musinukės, juodieji čiurliai ir kiti vabzdžialesiai paukščiai. Kadangi uodai aktyvūs ir vakarėjant, tai jais maitinasi ir šikšnosparniai.

Jeigu uodai trūkliai būtų naikinami, sumažėtų maisto paukščiams ir šikšnosparniams, kurie be uodų trūklių gaudo ir maitinasi kraujasiurbiais vabzdžiais.

Didieji kormoranai, kaip ir visos kitos paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų rūšių populiacijos, kai kuriais atvejais, gali būti reguliuojamos. Atliepiant miškininkų ir žvejų keliamus nuogąstavimus, Juodkrantėje esančioje kormoranų kolonijoje pavasarį (kovo pab.–balandžio pr.) yra šaldomi į lizdus sudėti kiaušiniai. Tokiu būdu reguliuojama populiacija ir saugoma sengirė, kad joje neįsikurtų paukščiai.

Informaciją, kaip elgtis pajūryje pastebėjus ruonį, yra parengęs Lietuvos jūrų muziejus, todėl rekomenduojame vadovautis jų parengta medžiaga: https://www.muziejus.lt/lt/pastebejote-ruoni.  

Miškų ir gyvenviečių ribos Kuršių nerijoje tampriai susijusios, todėl gali būti sudėtinga atskirti, kada aplinką, kurią reikia tvarkytis (grėbti lapus, rinkti nukritusias sausas šakas), keičia miško ekosistema, kurioje tvarkytis nereikia.

Kuršių nerijos gyvenvietės ribojasi su miškų ūkio paskirties žeme ir ten augančiais miškais, kuriuose grėbti lapus, rinkti nukritusias sausas šakas ar valyti mišką nuo gyvastingos medienos (mediena, kurią kaip mitybinį šaltinį naudoja grybai, vabzdžiai, augalai) nereikia. Po nukritusiais lapais žiemoja vabzdžiai, jų lervos. Vieni jų apdulkina augalus, kiti maitinasi žmogaus ir jo veiklos kenkėjais. Kasmet pūvantys lapai formuoja dirvožemį, kuriame auga uogienojai ir grybiena, todėl turime miško uogų ir grybų. Sugrėbdami ir iš miškų išnešdami medžių lapus pašalintume labai svarbią miško ekosistemos dalį, todėl miškui pakenktume.

Lietuva patenka į mišriųjų miškų juostą, o tai reiškia, kad pievos, laukymės ir kitos atviros teritorijos yra linkusios užaugti spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Tai vyksta ir Kuršių nerijoje. Tai natūralus procesas, tačiau smėlynų buveinėms keliantis riziką. Užaugantys medžiai keičia kopų mikroklimatą, t. y., dėl šešėliavimo didėja smėlinio dirvožemio drėgnumas, mažėja tiesioginių Saulės spindulių, augančios paprastosios pušys barstančios spyglius ir kankorėžius prisideda prie dirvožemio formavimosi.

Tokios sąlygos yra nepalankios tik smėlynuose augantiems augalams ir ten gyvenantiems gyvūnams. Smėlyje augantys augalai prisitaikę prie sausros, mažo kritulių kiekio – visai kaip dykumoje – turi ilgas šaknis, mažus ir siauresnius lapus, kurie padengti vaškiniu sluoksniu neleidžiančiu taip greitai įkaisti, todėl augalui palaikyti tinkamą temperatūrą pakanka mažiau vandens. Jeigu Saulės šviesos ima trūkti, tokie augalai nusilpsta ir ilgainiui užpavėsintose teritorijų išnyksta. Medžiais apaugusios, ir ten kur susiformuoja dirvožemis, kopos tampa nebetinkamos smėlynų vabzdžių, kaip, pvz., smėlinių auslindų ar paukščių – dirvoninių kalviukų, gyvenimui, taip prarandama biologinė įvairovė ar jos užimami plotai.

Kuršių neriją visi įsivaizduoja, kaip kopų kraštą, ne tik kaip miškingą teritoriją su ošiančia jūra. Jeigu norime išsaugoti kopas ir pristabdyti miško skverbimąsi į smėlėtų kopų kraštovaizdį būtina imtis priemonių. Jaunų pušelių rovimas yra puiki priemonė, tai pasiekti, nes tokias pušeles lengva išrauti rankomis, todėl nereikia naudoti sunkios technikos, žmonės dalyvaudami pušelių rovimo savanorystės veiklose susipažįsta su kopose vykstančiais gamtiniais procesais, prisideda prie vieno vertingiausių smėlynų komplekso išsaugojimo.

Paprastosios nendrės dalyje Kuršių nerijos buvo pradėtos sodinti XXI a. pradžioje. Šios veiklos tikslas – sumažinti marių bangų poveikį smėlėtam krantui, sumažinti jo eroziją bei saugoti miškų užimamą plotą. Šis tikslas buvo pasiektas, Kuršių nerijos ragai buvo apsaugoti nuo marių vandens poveikio, tačiau nendrių sėklos išplito ir į kitas Kuršių nerijos vietas.

Nendrynai šalia gyvenviečių yra šienaujami. Purvynėje, Pervalkoje, Juodkrantėje, kitose nerijos vietose nendrynai yra dalinai šienaujami sukuriant tarp jų protakas. Protakomis vanduo tarp nendrynų salelių gali laisvai tyvuliuoti, marių pakrantės neuždumblėja ir jose gali maitintis vandens paukščiai, neršti žuvys, augti reti augalai. Dalyje Kuršių nerijos pakrančių nendrynai nėra šienaujami tam, kad ir toliau saugotų Kuršių nerijos krantus nuo erozijos.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke, didžiąją dalį valstybinių miškų patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, dalį miško patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybės administracija. Miško kirtimai miškuose vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu (specialusis teritorijų planavimo dokumentas). Leidimus miškų kirtimams išduoda Valstybinė miškų tarnyba.

Gyvenvietėse, nuomojamuose žemės sklypuose, kur medžiai nepatenka į valstybinių miškų žemę, jie gali būti kertami tik gavus savivaldybių administracijų (Neringos arba Klaipėdos m.) leidimus.

Pastebėjus galimai neleistiną veiklą gamtoje, aplinkosauginį pažeidimą, prašome pranešti Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybai, tel. 8-5-2732995, el. p. [email protected] arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu - 112.

Įvykus nelaimei ar pastebėjus partrenktą gyvūną, skambinkite greituoju pagalbos numeriu 112, nurodydami tikslią įvykio vietą. Neskubėkite vertinti partrenkto gyvūno būklės, ypač, jei tai – stambus žvėris. Pareigūnai, įvertinę situaciją, nurodys tolimesnius žingsnius. 

Pajūrio paplūdimyje į šiukšlių maišą surinktas šiukšles reikėtų pernešti per apsauginį kopagūbrį ir palikti jas prie laiptų. Paplūdimyje paliktas surinktas šiukšles gali išpustyti vėjas, nuplauti jūra. Informuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją el. paštu [email protected] – nurodyti laiptų numerį ir (ar) koordinates, galima pridėti nuotrauką.

Miške į šiukšlių maišą surinktas šiukšles reikėtų palikti prie miško kelių, dviračių takų ar kitų objektų prie kurių galima privažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis. Šiuo atveju taip pat informuoti direkciją el. paštu [email protected], nurodyti vietą, koordinates, galima pridėti nuotrauką.

Prisidėti prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių saugojimo galite įvairias būdais: įsigydami Lankytojo bilietą, dalyvaudami talkose, savanoriaudami, remdami ir, žinoma, svarbiausia – atsakingai elgdamiesi lankantis gamtinėse ir kultūrinėse teritorijose. 
Daugiau informacijos rasite čia.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtosauginio švietimo erdvė, kurioje lankytojus supažindiname su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, padedame suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiame ugdyti atsakingą elgesį gamtoje. Jau gerą dešimtmetį dirbame su vaikų ir jaunimo grupėmis, vesdami jiems edukacijas apie nacionalinio parko gamtą, tačiau naujai įkurta Gamtos mokykla suteikia mums fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes.

Gamtos mokykla veikia ištisus metus ir yra atvira visiems, norintiems pažinti Kuršių neriją visais potyriais! Gamtos mokykla Smiltynėje, skirta edukacinėms veikloms ir pamokoms gamtoje, čia laukiame nedidelių grupių (iki 25 žmonių). Nidos Gamtos mokykla puikiai tinka didesnėms grupėms (iki 32 žmonių), kurioms esame parengę įdomių Kuršių nerijos pažinimo veiklų. Sužinokite daugiau apie mūsų PASLAUGAS ir kaip jas  UŽSISAKYTI. 

Apie UNESCO pripažintą Išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę plačiau galima susipažinti čia: https://nerija.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/unesco/
Šiuo metu taip pat rengiamas Kuršių nerijos valdymo planas. Tai - strateginis dokumentas, kuriuo tikslas – užtikrinti veiksmingą ir darnų vietovės valdymą, institucijų bendradarbiavimą ir bendruomenių įtrauktį vardan Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo dabarties ir ateities kartoms. Plačiau, kaip galima įsitraukti į šio dokumento rengimo procesą skaitykite čia: www.knvp.lt

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui – specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė (el. p.: [email protected]).

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ar statytojas (užsakovas) kreipiasi į Saugomų teritorijų direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigtos ar potencialios „Natura 2000“ teritorijos arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinti VSTT direktoriaus įsakymu, dėl išvados ir pateikia informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir užpildytas Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo  (toliau – Aprašas) 3 priedo bendrąją ir A dalis.

Reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijai vertinimas atliekamas prieš teikiant prašymą išduoti vieną iš Aprašo 37 punkte nurodytų dokumentų.

Rekomenduojama pateikti visą turimą informaciją, kuri gali būti svarbi nustatant reikšmingumą Natura 2000 teritorijoms. Teikiant prašymą planuojamai statinio statybai rekomenduojama pateikti statinio projektinius pasiūlymus.

Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Natura 2000 teritorijoms reikšmingumą nustatyti privaloma Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.277087/asr ) nustatytais atvejais:

- kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2 punktus, tačiau plano ar programos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka;

- kai planuojama ūkinė veikla įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos  poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą ir susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka;

- Kai įsteigtoje ar potencialioje „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje numatoma įgyvendinti ūkinę veiklą, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedą, jos reikšmingumą „Natura 2000“ teritorijai privaloma įvertinti, jei šiai veiklai įgyvendinti būtina gauti iš atitinkamų institucijų specialiuosius reikalavimus statinio projektui rengti arba atitinkamos institucijos pritarimą (suderinimą), patvirtinimą, leidimą įgyvendinti ūkinę veiklą, kuriai įgyvendinti nerengiamas statinio projektas.

Reikšmingumo įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nustatyti pagal Aprašą nereikia kai:

-  privaloma atlikti plano ar programos vertinimą pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2 punktus. Tokiais atvejais poveikio reikšmingumas įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nustatomas atliekant privalomą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;

- kai planuojama ūkinė veikla yra įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą, tai reikšmingumo nustatymo procedūros pagal Aprašą neatliekamos. Poveikio reikšmingumas įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nustatomas atliekant privalomą poveikio aplinkai vertinimą;

- kai užsakovas nusprendžia pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos procedūros, o planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, tai reikšmingumo nustatymo procedūros pagal Aprašą neatliekamos – poveikio reikšmingumas įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nustatomas atliekant privalomą poveikio aplinkai vertinimą.

Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo reikia kreiptis į:

1. Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos:

- kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2 punktus, tačiau plano ar programos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka;

- kai planuojama ūkinė veikla įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos  poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą ir susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka;

2. Saugomų teritorijų direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigtos ar potencialios „Natura 2000“ teritorijos arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu:

- Kai įsteigtoje ar potencialioje „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje numatoma įgyvendinti ūkinę veiklą, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedą, jos reikšmingumą „Natura 2000“ teritorijai privaloma įvertinti, jei šiai veiklai įgyvendinti būtina gauti iš atitinkamų institucijų specialiuosius reikalavimus statinio projektui rengti arba atitinkamos institucijos pritarimą (suderinimą), patvirtinimą, leidimą įgyvendinti ūkinę veiklą, kuriai įgyvendinti nerengiamas statinio projektas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija reikšmingumą Natura 2000 teritorijoms nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priskirtoje administruoti Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kuri apima Baltijos jūrą ties Kuršių Nerija, Kuršių marių dalį nuo Klaipėdos uosto iki Šilutės rajono savivaldybės ribos, Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, kuri apima Kairius, Derceklius, Dreverną, Svencelę. Tikslias priskirtos administruoti teritorijos ribas galima peržiūrėti saugomų teritorijų valstybės kadastre (https://stvk.lt/map).

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta, kad Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka, tiesiogiai su ja besiribojančios vietovės aplinka ir (ar) gamtiniais ryšiais su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija susijusios vietovės aplinka, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.

Statiniai pagal pobūdį skirstomi į pastatusir inžinerinius statinius.

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, Igr. II gr. nesudėtingieji) naujai statomiems pastatams (pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, II gr. nesudėtingieji) išskyrus I gr. nesudėtingus naujai statomus inžinerinius statinius (inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo statant naujus statinius- https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt

Parengta vadovaujantis:

Statybos įstatymas (suvestinė redakcija 2025.01.01-2025.10.31)

STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-21)

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau kaip 100 procentų, jam taikomi naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai. 

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, I gr., II gr. nesudėtingieji) rekonstruojamiemspastatams (pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, II gr. nesudėtingieji) išskyrus I gr. nesudėtingus, rekonstruojamus inžinerinius statinius (inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Reikalingas projektas ir leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką); 

b) kultūros paveldo statiniui;

c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu.

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo kapitaliniam remontu-

https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/414775?lang=lt

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo rekonstravimui- https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/229476?lang=lt

Parengta vadovaujantis:

Statybos įstatymas (suvestinė redakcija 2025.01.01-2025.10.31)

STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-21)

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Statiniai pagal pobūdį skirstomi į pastatusir inžinerinius statinius.

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, I gr, II gr nesudėtingieji) naujai statomiems pastatams (pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Visiems (ypatingieji, neypatingieji, II gr .nesudėtingieji) išskyrus I gr. nesudėtingus naujai statomus inžinerinius statinius (inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai) Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje (kurorte) reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Pastatai ir kiti statiniai nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir (ar) kapitališkai remontuojami, teritorijų planavimo ir kiti dokumentai rengiami atsižvelgiant į Kuršių nerijai būdingos statybos, architektūros ir planavimo tradicijas, siekiant išlaikyti Kuršių nerijai būdingus žvejo sodybos, vasarnamių (vilų) architektūros bruožus: planinę struktūrą, pastatų ir kitų statinių formas, dydį (tūrį), statybos produktus, spalvas, fasadų apdailą, puošybos elementus.

Jei inžinerinio statinio matmenų įvertinimo koeficientas- K yra nuo 10 iki 10 000 jis priskiriamas I gr. nesudėtingiems inžineriniams statiniams, tuomet nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K = S × H³, čia: S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m² laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausio (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo statant naujus statinius- https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt

Parengta vadovaujantis:

Statybos įstatymas (suvestinė redakcija 2025.01.01-2025.10.31)

STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-21)

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Lieptas turi atitikti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07) 13. punkto reikalavimus: „Kuršių mariose, išskyrus su nacionalinio parko Naglių ir Grobšto gamtiniais rezervatais, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniu besiribojančias Kuršių marių akvatorijos dalis, leidžiama nuo kranto linijos įrengti iki 15 m ilgio, ne didesnius kaip 30 m² ploto lieptus. Jei Kuršių marių viršvandeninės augalijos juosta platesnė kaip 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 3 m už viršvandeninės augalijos juostos ir ne didesnius kaip 30 m² ploto.“

Jei lieptai (inžineriniai statiniai) paviršinio vandens telkiniuose, išskyrus hidrotechnikos statinius, kai aukštis ≤ 2 m; K < 500, priskiriami I gr. nesudėtingiesiems, tuomet jiems nereikia statybą leidžiančio dokumento.

Jei lieptai (inžineriniai statiniai) paviršinio vandens telkiniuose, išskyrus hidrotechnikos statinius, kai aukštis > 2 m iki≤ 4 m; K ≥ 500, priskiriami II gr. nesudėtingiesiems, tuomet jiems reikia statybą leidžiančio dokumento.

K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K = S × H³, čia: S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m² laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausio (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo statant naujus statinius- https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt

Parengta vadovaujantis:

Statybos įstatymas (suvestinė redakcija 2025.01.01-2025.10.31)

STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-21)

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Tvora turi atitikti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07) 9.9. punkto reikalavimus: „Sodyba gali būti aptveriama tik žemės sklypo perimetru ne aukštesnėmis kaip 1,1 m perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas – iki 45 proc.) medinėmis tvoromis be ištisinių cokolių arba ne aukštesnėmis kaip 1,3 m gyvatvorėmis. Rekomenduojama tradicinė tvora su baltai dažytomis tvoros stulpelių viršutinėmis dalimis.“

Tvoros turi būti statomos nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų. 

Jei numatoma statyti tvorą nuo 1m iki 2m aukščio, statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Jei numatoma statyti tvorą nuo 2m iki 5m aukščio, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Tvoros turi būti statomos nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų.

Siūlome naudotis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu, skirtu pasitikrinti dėl statybos leidimo privalomumo statant naujus statinius- https://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt

Parengta vadovaujantis:

Statybos įstatymas (suvestinė redakcija 2025.01.01-2025.10.31)

STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-21)

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Sodybų aptvėrimo tvoromis reikalavimus nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07) 9.9. punktas: „Sodyba gali būti aptveriama tik žemės sklypo perimetru ne aukštesnėmis kaip 1,1 m perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas – iki 45 proc.) medinėmis tvoromis be ištisinių cokolių arba ne aukštesnėmis kaip 1,3 m gyvatvorėmis. Rekomenduojama tradicinė tvora su baltai dažytomis tvoros stulpelių viršutinėmis dalimis.“

Tvoros turi būti statomos nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje draudžiama:naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius

Parengta vadovaujantis:

Lietuvos respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;84 str. (Suvestinė redakcija nuo 2025-06-01 iki 2025-06-30).

Saugomose teritorijose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) kempinguose;

b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

c) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

d) turint savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

e) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

g) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Parengta vadovaujantis:

Lietuvos respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;84 str. (Suvestinė redakcija nuo 2025-06-01 iki 2025-06-30).

Leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatams.

Leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Pastatai ir kiti statiniai nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir (ar) kapitališkai remontuojami, teritorijų planavimo ir kiti dokumentai rengiami atsižvelgiant į Kuršių nerijai būdingos statybos, architektūros ir planavimo tradicijas, siekiant:

1. išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1942 m.) būdingą planinę-erdvinę struktūrą;

2. išlaikyti Kuršių nerijai būdingus žvejo sodybos, vasarnamių (vilų) architektūros bruožus: planinę struktūrą, pastatų ir kitų statinių formas, dydį (tūrį), statybos produktus, spalvas, fasadų apdailą, puošybos elementus;

3. išsaugoti išskirtinai Kuršių nerijai būdingą XX a. 7–9 dešimtmečių kurortų architektūrą.

Atokvėpio vietose, poilsiavietėse žmonėms ir (ar) daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės gali būti statomos ar įrengiamos medinės pavėsinės be patalpų. Pavėsinių spalva – natūrali medžio arba ruda, juoda, pilka.

Inžineriniai statiniai projektuojami ir (ar) įrengiami nekeičiant kraštovaizdžio pobūdžio.

Parengta vadovaujantis:

Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymas (suvestinė redakcija 2024-07-01 - 2025-12-31)

Lietuvos respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (suvestinė redakcija 2025-06-01 iki 2025-06-30).

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Saulės šviesos energijos elektrines ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant statinių stogų, jei jos nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Nacionalinio parko eksploatacinės (gavybinės), komunalinės, komunikacinės ir inžinerinės, gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose saulės šviesos energijos elektrines ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant statinių stogų ir ant žemės. Turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Parengta vadovaujantis:

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai “ (suvestinė redakcija nuo 2024-09-07).

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (suvestinė redakcija nuo 2022-09-03)

Apie nelegalias statybas galima pranešti:

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai internetu https://vtpsi.lrv.lt/lt/pasitikejimo-linija/ telefonu +370 5 207 3333.

Dėl paveldosaugos pažeidimų – į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (https://kpd.lt/lt/),

Dėl saugomų teritorijų reikalavimų pažeidimų – į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (saugomų teritorijų direkcijas, jų kontaktus galima rasti  https://vstt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/saugomu-teritoriju-direkciju-kontaktai),

Dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį – į miesto ar rajono savivaldybės, kurios teritorijoje yra tokios patalpos, administraciją (išskyrus energetikos objektus, dėl jų kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (https://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx),

Dėl statybinėmis atliekomis teršiamos aplinkos ar kitų aplinkosaugos pažeidimų – į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (https://aad.lrv.lt/lt/)

Dėl darbų saugos statybvietėje pažeidimų (pavyzdžiui, pastebėjus, kad statybose dirbantys asmenys yra neblaivūs, be šalmų ar kitų apsaugos priemonių ir pan., teritorija yra nesaugi, neaptverta ir kt.) – į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (regionų darbų saugos inspekcijų specialistus (https://www.vdi.lt/Personalas/Index)