Dažniausiai užduodami klausimai

Kuršių neriją galite pasiekti įvairiais būdais iš viso pasaulio. Lietuva turi tris oro uostus, į kuriuos atskridę toliau patogiai pasieksite Klaipėdos miestą, o iš jo keltu persikelsite į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kviečiame automobilius palikti kitame krante ir naudotis viešuoju transportu. Išsamią informaciją apie sausumos, vandens ir oro kelius pateikiame čia.

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“: www.keltas.lt

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija mokesčio už įvažiavimą į teritoriją nerenka: į nacionalinį parką patenkate vos tik persikėlę keltu į Smiltynę. Alksnynės kontrolės poste, esančiame  kelio Smiltynė – Nida 9 km, reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą už įvažiavimą į jos administruojamą teritoriją. Daugiau apie rinkliavos dydžius ir išankstinį apmokėjimą skaitykite čia (https://neringa.lt/sveciui/vietine-rinkliava/95)

Naglių gamtinio rezervato mokomajame take pavieniai asmenys ar lankytojų grupės gali lankytis savarankiškai (be Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialisto palydos) neišeidami už mokomojo tako ribų nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. tik šviesiuoju paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus), nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. tik direkcijos nustatytomis valandomis, nurodytomis jos interneto svetainėje.

Įspūdžių kupiną maršrutą galite susikurti naudojantis interaktyviu lankytinų vietų žemėlapiu, kurį rasite čia:  Lankytinos vietos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (lrv.lt).  Jei maršrutą planuojate iš anksto, prieš atvykstant į Kuršių neriją, galite kreiptis el.p. [email protected] arba tel. +37067100872.

Nacionalinio parko darbuotojai ekskursijas, žygius ir edukacijas veda visais metų laikais. Įvairios gamtinės, kultūrinės ir pažintinės veiklos viešinamos mūsų svetainėje, Facebook paskyroje, plakatuose. Užsakomosios ekskursijos, žygiai ar edukacijos derinamos individualiai su grupe. Su Kuršių nerijos nacionalinio parko teikiamomis paslaugomis galite susipažinti čia: Pažintinės paslaugos - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (lrv.lt)  Apie individualius užsakymus prašome informuoti prieš 3 d.d. – el. paštu [email protected], telefonu +37064758908.

Aktyvaus poilsio mėgėjams Kuršių nerija gali pasiūlyti daugybę įvairaus pobūdžio pramogų: orientacinis sportas, dviračių trasos, vandens pramogos, paukščių stebėjimas, savarankiškas žygiavimas pėsčiųjų ar šiaurietiškojo ėjimo maršrutais. Daugiau apie juos skaitykite čia: https://nerija.lrv.lt/lt/lankytojams/veiklos-gamtoje/

Pėsčiųjų maršrutai - Jūsų kišenėje: https://nerija.lrv.lt/lt/lankytojams/lankytinos-vietos/pesciuju-marsrutai/

Darbo laikas 2024 metais:

 nuo balandžio 26 d. iki balandžio 30 d. – nuo 10.00 iki 19.00 val.

 nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. – nuo 9.00 iki 19.00 val.;

 nuo birželio 1 d. iki  rugpjūčio 25 d. – nuo 9.00 iki 21.00 val.;

 nuo rugpjūčio 26 d. iki rugpjūčio 31 d. – nuo 09.00 iki 20.00 val.

 nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 17 d. – nuo 9.00 iki 19.00 val.

 nuo rugsėjo 18 d. iki spalio 6 d. – nuo 9.00 iki 18.00 val.

Daugiau apie šį taką galite sužinoti čia.

Bilietai lankytojams parduodami TIK BANKO KORTELE:
SUAUGUSIEMS – 5,00 Eur;
STUDENTAMS IR PENSININKAMS, pateikusiems dokumentą – 2,00 Eur.

Bilietai lankytojams neparduodami likus 1 val. iki nustatyto Naglių gamtinio rezervato pažintinio (mokomojo) tako lankytojų srautų reguliavimo laiko pabaigos.

Nemokamai lankytis Take gali:

• turizmo paslaugų teikėjo turistų grupės vienas vadovas/lydintis asmuo, lydintis grupę iki 10 asmenų, turizmo paslaugų teikėjo turistų grupės du vadovai/lydintys asmenys, lydintys didesnę kaip 10 asmenų grupę;
• vaikai iki 6 m amžiaus;
• moksleiviai, pateikę moksleivio pažymėjimą;
• neįgalieji, pateikę neįgaliojo pažymėjimą;
• Neringos savivaldybėje bei Klaipėdos miesto Smiltynės dalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, pateikę tai patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Įmonės, teikiančios turizmo paslaugas, turi galimybę atsiskaityti už grupes pavedimu vieną kartą per mėnesį.

Daugiau informacijos apie Taką ir jo lankymo taisykles galite sužinoti čia. 

Pasiteirauti plačiau galite: Dalia Juškevičienė +370 604 85 986,  [email protected]  

Dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo: Raimonda Jakštytė  +370 672 98 261, [email protected]

Takai į paplūdimius yra įrengti pajūryje ties gyvenvietėmis – rekreacinėse zonose. Rekreacinės teritorijos pritaikytos žmonių lankymui, yra arti gyvenviečių, susisiekimo infrastruktūros, todėl perėjimai per apsauginį kopagūbrį turi būti užtikrinti

Draustiniuose rekreacinės infrastruktūros tinklas retesnis, todėl įrengti tankų perėjimų ir takų į paplūdimius tinklą netikslinga.

Grybauti galima visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Naglių ir Grobšto gamtinius rezervatus, bet kuriuo metų laiku. Saugomų rūšių grybus rinkti ar kitaip žaloti, naikinti draudžiama.

Vykstant grybauti automobiliu, jį parkuoti galima automobilių stovėjimo aikštelėse ant kietosios kelio dangos – asfalto ar žvyro. Vengti statyti automobilius ant smėlio, augalų.

Vestis šunį į pajūrio paplūdimį galima, jei paplūdimys pritaikytas lankymuisi su gyvūnais. Tokių paplūdimių tvarką aprašo Neringos savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio taisyklės. Šie paplūdimiai yra ties gyvenvietėmis.  

Už gyvenviečių esančiuose paplūdimiuose, kurie patenka į draustinius, lankytis su gyvūnais galima, tačiau rekomenduojame jų nepaleisti nuo pavadėlių, kad nebūtų baidomi paukščiai ir trikdomi žvėrys.

Atkreipiame dėmesį, kad miškuose šunis paleisti nuo pavadėlio galima, jeigu naudojami antsnukiai.

Nuo kopų čiuožinėti rogėmis galima tik susidarius tinkamoms sąlygoms – žemės paviršiuje susidarius įšalui, esant sniego sluoksniui, išskyrus Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose.

Tarp Juodkrantės ir Pervalkos įsiterpęs Naglių gamtinis rezervatas. Pamariu praeiti rezervatą yra draudžiama, nes galioja lankymosi draudimas, o išimtys nenumatomos.

Tarp Juodkrantės ir Pervalkos įsiterpęs Naglių gamtinis rezervatas. Pajūrio paplūdimiu (sausumos dalimi esančia nuo jūros kranto linijos iki apsauginio kopagūbrio papėdės) praeiti galima, nes tokia išimtis numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 26.1. papunktyje. Pajūrio paplūdimiu taip pat galima praeiti Grobšto gamtiniame rezervate iki Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos apsaugos zonos (SAZ).

Saugomose teritorijose skatinamas atsakingas elgesys ir naujų įpročių formavimasis, todėl jautriose gamtinėse teritorijose taikomas principas – ką atsinešei, tą ir išsinešk.

Šiukšliadėžės įrengtos įvairių takų prieigose, todėl prieš einant į pažintinius ar mokomuosius takus, šiukšles išmeskite į jas.

Laužus galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (poilsiavietėse, kempinge). Poilsiaviečių ir kempingo vietas, kuriose leidžiama atvira ugnis rasite paspaudę čia. Prieš kurdami laužą įrengtoje laužavietėje, būtina apie tai pranešti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinės saugos budinčiajam, kamerų operatoriui tel. +370 626 59 826.

Pastebėję gaisrą ar kylačius dūmus nedelsiant skambinkite Bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Prie medžių tvirtinti hamakus, tentus ar naudoti kitus kilnojamuosius objektus poilsiui, nakvynei ar kitiems tikslams galima tik Nidos kempinge arba privačių namų kiemuose.

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti galima tik keliais laikantis Kelių eismo taisyklių. 

Motorines transporto priemones statyti galima tik tam skirtose, ženklais pažymėtose vietose, miško kelio pakraštyje ant miško paklotės užvažiuojant tik tiek, kiek būtina užtikrinti galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Statyti palapines ir stovyklauti galima tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke veikiančiame kempinge, kuris yra įsikūręs Nidoje, adresu Taikos g. 45A. Detalesnę informaciją apie kempingą galima sužinoti UAB „Nidos kempingas“: www.kempingas.lt

Palapines taip pat galima statyti privačių namų kiemuose.

Jaukios, žmonių nebijančios, ir šalia kelių lūkuriuojančios ar gyvenvietėse vaikščiojančios rudosios lapės tokios negimė, bet gyvendamos Kuršių nerijoje susidūrė su žmonėmis, kurie lapėms numesdavo maisto, todėl tokie individai įgijo įprotį eiti arti žmonių.

Rekomenduojame laukinių gyvūnų ir žvėrių papildomai nešerti, nes taip galima pakenkti jų sveikatai, juos pripratinti artintis prie žmogaus aplinkos, vaikų, augintinių. Vis dėlto, tai laukiniai gyvūnai, todėl niekada negalime būti užtikrinti jų elgesiu ir ar neserga pasiutlige – dėl savo ar augintinių saugumo – nuo laukinių gyvūnų laikykitės saugaus atstumo.

Erkės paprastai būna aktyvios nuo kovo iki lapkričio mėn., kai oro temperatūra aukštesnė 6 ˚ C, o dirvožemis įšyla iki 5 ˚ C. Esant šioms sąlygoms, pavasarį, pradeda skraidyti drugiai citrinukai, ima žydėti triskiautės žibuoklės, baltažiedės ir geltonžiedės plukės.

Kiekvienais metais, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, o vėliau ir vasarą (kai išsivysto kitos vabzdžių generacijos) pamario krašte skraido daugybė vabzdžių – uodai trūkliai. Šių dvisparnių vabzdžių lervos vystosi Kuršių mariose, kuriose gausu maisto šių uodų lervų vystymuisi, todėl pavasarį stebime didžiulius jų būrius, vyksta vadinamosios uodų trūklių „vestuvės“, matome besiformuojančius dūzgiančius stulpus, kurie iš toli atrodo kaip gaisro dūmai. Šie uodai sudeda kiaušinėlius į Kuršių marias, pamaryje esančias užliejamas pakrantes, kuriose dirvožemis užmirkęs ar drėgnas.

Uodais trūkliais maitinasi šelmeninės kregždės, baltosios kielės, margasparnės ir pilkosios musinukės, juodieji čiurliai ir kiti vabzdžialesiai paukščiai. Kadangi uodai aktyvūs ir vakarėjant, tai jais maitinasi ir šikšnosparniai.

Jeigu uodai trūkliai būtų naikinami, sumažėtų maisto paukščiams ir šikšnosparniams, kurie be uodų trūklių gaudo ir maitinasi kraujasiurbiais vabzdžiais.

Didieji kormoranai, kaip ir visos kitos paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų rūšių populiacijos, kai kuriais atvejais, gali būti reguliuojamos. Atliepiant miškininkų ir žvejų keliamus nuogąstavimus, Juodkrantėje esančioje kormoranų kolonijoje pavasarį (kovo pab.–balandžio pr.) yra šaldomi į lizdus sudėti kiaušiniai. Tokiu būdu reguliuojama populiacija ir saugoma sengirė, kad joje neįsikurtų paukščiai.

Informaciją, kaip elgtis pajūryje pastebėjus ruonį, yra parengęs Lietuvos jūrų muziejus, todėl rekomenduojame vadovautis jų parengta medžiaga: https://www.muziejus.lt/lt/pastebejote-ruoni.  

Miškų ir gyvenviečių ribos Kuršių nerijoje tampriai susijusios, todėl gali būti sudėtinga atskirti, kada aplinką, kurią reikia tvarkytis (grėbti lapus, rinkti nukritusias sausas šakas), keičia miško ekosistema, kurioje tvarkytis nereikia.

Kuršių nerijos gyvenvietės ribojasi su miškų ūkio paskirties žeme ir ten augančiais miškais, kuriuose grėbti lapus, rinkti nukritusias sausas šakas ar valyti mišką nuo gyvastingos medienos (mediena, kurią kaip mitybinį šaltinį naudoja grybai, vabzdžiai, augalai) nereikia. Po nukritusiais lapais žiemoja vabzdžiai, jų lervos. Vieni jų apdulkina augalus, kiti maitinasi žmogaus ir jo veiklos kenkėjais. Kasmet pūvantys lapai formuoja dirvožemį, kuriame auga uogienojai ir grybiena, todėl turime miško uogų ir grybų. Sugrėbdami ir iš miškų išnešdami medžių lapus pašalintume labai svarbią miško ekosistemos dalį, todėl miškui pakenktume.

Lietuva patenka į mišriųjų miškų juostą, o tai reiškia, kad pievos, laukymės ir kitos atviros teritorijos yra linkusios užaugti spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Tai vyksta ir Kuršių nerijoje. Tai natūralus procesas, tačiau smėlynų buveinėms keliantis riziką. Užaugantys medžiai keičia kopų mikroklimatą, t. y., dėl šešėliavimo didėja smėlinio dirvožemio drėgnumas, mažėja tiesioginių Saulės spindulių, augančios paprastosios pušys barstančios spyglius ir kankorėžius prisideda prie dirvožemio formavimosi.

Tokios sąlygos yra nepalankios tik smėlynuose augantiems augalams ir ten gyvenantiems gyvūnams. Smėlyje augantys augalai prisitaikę prie sausros, mažo kritulių kiekio – visai kaip dykumoje – turi ilgas šaknis, mažus ir siauresnius lapus, kurie padengti vaškiniu sluoksniu neleidžiančiu taip greitai įkaisti, todėl augalui palaikyti tinkamą temperatūrą pakanka mažiau vandens. Jeigu Saulės šviesos ima trūkti, tokie augalai nusilpsta ir ilgainiui užpavėsintose teritorijų išnyksta. Medžiais apaugusios, ir ten kur susiformuoja dirvožemis, kopos tampa nebetinkamos smėlynų vabzdžių, kaip, pvz., smėlinių auslindų ar paukščių – dirvoninių kalviukų, gyvenimui, taip prarandama biologinė įvairovė ar jos užimami plotai.

Kuršių neriją visi įsivaizduoja, kaip kopų kraštą, ne tik kaip miškingą teritoriją su ošiančia jūra. Jeigu norime išsaugoti kopas ir pristabdyti miško skverbimąsi į smėlėtų kopų kraštovaizdį būtina imtis priemonių. Jaunų pušelių rovimas yra puiki priemonė, tai pasiekti, nes tokias pušeles lengva išrauti rankomis, todėl nereikia naudoti sunkios technikos, žmonės dalyvaudami pušelių rovimo savanorystės veiklose susipažįsta su kopose vykstančiais gamtiniais procesais, prisideda prie vieno vertingiausių smėlynų komplekso išsaugojimo.

Paprastosios nendrės dalyje Kuršių nerijos buvo pradėtos sodinti XXI a. pradžioje. Šios veiklos tikslas – sumažinti marių bangų poveikį smėlėtam krantui, sumažinti jo eroziją bei saugoti miškų užimamą plotą. Šis tikslas buvo pasiektas, Kuršių nerijos ragai buvo apsaugoti nuo marių vandens poveikio, tačiau nendrių sėklos išplito ir į kitas Kuršių nerijos vietas.

Nendrynai šalia gyvenviečių yra šienaujami. Purvynėje, Pervalkoje, Juodkrantėje, kitose nerijos vietose nendrynai yra dalinai šienaujami sukuriant tarp jų protakas. Protakomis vanduo tarp nendrynų salelių gali laisvai tyvuliuoti, marių pakrantės neuždumblėja ir jose gali maitintis vandens paukščiai, neršti žuvys, augti reti augalai. Dalyje Kuršių nerijos pakrančių nendrynai nėra šienaujami tam, kad ir toliau saugotų Kuršių nerijos krantus nuo erozijos.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke, didžiąją dalį valstybinių miškų patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, dalį miško patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybės administracija. Miško kirtimai miškuose vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu (specialusis teritorijų planavimo dokumentas). Leidimus miškų kirtimams išduoda Valstybinė miškų tarnyba.

Gyvenvietėse, nuomojamuose žemės sklypuose, kur medžiai nepatenka į valstybinių miškų žemę, jie gali būti kertami tik gavus savivaldybių administracijų (Neringos arba Klaipėdos m.) leidimus.

Pastebėjus galimai neleistiną veiklą gamtoje, aplinkosauginį pažeidimą, prašome pranešti Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybai, tel. 8-5-2732995, el. p. [email protected] arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu - 112.

Įvykus nelaimei ar pastebėjus partrenktą gyvūną, skambinkite greituoju pagalbos numeriu 112, nurodydami tikslią įvykio vietą. Neskubėkite vertinti partrenkto gyvūno būklės, ypač, jei tai – stambus žvėris. Pareigūnai, įvertinę situaciją, nurodys tolimesnius žingsnius. 

Pajūrio paplūdimyje į šiukšlių maišą surinktas šiukšles reikėtų pernešti per apsauginį kopagūbrį ir palikti jas prie laiptų. Paplūdimyje paliktas surinktas šiukšles gali išpustyti vėjas, nuplauti jūra. Informuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją el. paštu [email protected] – nurodyti laiptų numerį ir (ar) koordinates, galima pridėti nuotrauką.

Miške į šiukšlių maišą surinktas šiukšles reikėtų palikti prie miško kelių, dviračių takų ar kitų objektų prie kurių galima privažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis. Šiuo atveju taip pat informuoti direkciją el. paštu [email protected], nurodyti vietą, koordinates, galima pridėti nuotrauką.

Prisidėti prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių saugojimo galite įvairias būdais: įsigydami Lankytojo bilietą, dalyvaudami talkose, savanoriaudami, remdami ir, žinoma, svarbiausia – atsakingai elgdamiesi lankantis gamtinėse ir kultūrinėse teritorijose. 
Daugiau informacijos rasite čia.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtosauginio švietimo erdvė, kurioje lankytojus supažindiname su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, padedame suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiame ugdyti atsakingą elgesį gamtoje. Jau gerą dešimtmetį dirbame su vaikų ir jaunimo grupėmis, vesdami jiems edukacijas apie nacionalinio parko gamtą, tačiau naujai įkurta Gamtos mokykla suteikia mums fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes.

Gamtos mokykla veikia ištisus metus ir yra atvira visiems, norintiems pažinti Kuršių neriją visais potyriais! Gamtos mokykla Smiltynėje, skirta edukacinėms veikloms ir pamokoms gamtoje, čia laukiame nedidelių grupių (iki 25 žmonių). Nidos Gamtos mokykla puikiai tinka didesnėms grupėms (iki 32 žmonių), kurioms esame parengę įdomių Kuršių nerijos pažinimo veiklų. Sužinokite daugiau apie mūsų PASLAUGAS ir kaip jas  UŽSISAKYTI. 

Apie UNESCO pripažintą Išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę plačiau galima susipažinti čia: https://nerija.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/unesco/
Šiuo metu taip pat rengiamas Kuršių nerijos valdymo planas. Tai - strateginis dokumentas, kuriuo tikslas – užtikrinti veiksmingą ir darnų vietovės valdymą, institucijų bendradarbiavimą ir bendruomenių įtrauktį vardan Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo dabarties ir ateities kartoms. Plačiau, kaip galima įsitraukti į šio dokumento rengimo procesą skaitykite čia: www.knvp.lt

Kontaktinis asmuo pasiteiravimui – specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė (el. p.: [email protected]).