header image

Grobšto gamtinis rezervatas

Grobšto gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalaus Grobšto kraštovaizdžio apylinkės gamtinio komplekso fragmentą su aktyviu didžiuoju kopagūbriu, jo pašlaitėje esančia raiškia kupstyne, mišku apaugusia lygumine padrėkusia pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis.

Grobšto gamtinis rezervatas įsteigtas 1994-12-19. Rezervato plotas – 277,33 ha, jis yra tarp Parnidžio kraštovaizdžio draustinio ir valstybinės sienos su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi. Rezervatas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu bei savitomis reljefo formomis. Pagrindiniai saugomi objektai: didysis pustomų kopų kopagūbris, pajūrio palvės kompleksas, užpustytos Nidos gyvenvietės vieta. Grobšto gamtinio rezervato akcentas – Sklandytojų kopa, kažkada buvusi aukščiausia Kuršių nerijos kopa (70 m.), bet veikiama stiprių rudeninių vėjų ji sumažėjo iki 50 m. Grobšto įlankos krante kopos yra išslėgusios marių mergelio, arba gitijos, sluoksnius, kurių aukštis vietomis siekia net du metrus. Marių mergelis ne kartą yra pasitarnavęs miškininkams, sodinant smėlynuose medžius. Rezervate saugomi vietomis atpustomi senųjų miškų stuobriai, Raudonosios knygos retų augalų augimvietės, pajūrio palvės kompleksas, estetiškai vertingi peizažai.

Grobšto gamtiniame rezervate taip pat išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

1. Griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMn, KMSn, KSn), kuriai taikomas griežtos apsaugos reglamentas ir užtikrinama natūralių gamtinių procesų vyksmo apsauga, čia gamta palikta mokslo tikslams ir stebėjimui;

2. Reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMr, KMSr, KSr), taikomas reguliuojamos apsaugos reglamentas, vykdomos tvarkymo ir gamtotvarkos planuose numatytos gamtinių smėlynų, ekosistemų formavimo, atvirų vietų palaikymo ar atkūrimo priemonės.  

Grobšto gamtiniame rezervate aptinkamos šios Lietuvos Raudonosios knygos atstovų augimvietės: pajūrinės zundos (Eryngium maritimum), pelkinės šindros (Lythrum portula, Peplis portula), pajūrinės širdažolės (Centaurium littorale) ir tamsialapio skiautalūpio (Epipactis atrorubens). Rezervato teritorijoje peri jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) ir urvinė antis (Tadorna tadorna), sutinkama nendrinė rupūžė (Bufo calamita).

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-26