UNESCO

KURŠIŲ NERIJOS VALDYMO PLANAS 2024

UNESCO - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija - įkurta 1945 m. lapkričio 16 dieną, iškart po Antrojo pasaulinio karo,  siekiant skatinti tautų sąmoningumą ir taikos kultūrą, po  karų sukeltos destrukcijos.

UNESCO globojamas kultūros ir gamtos paveldas – kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė, atskleidžianti jos tapatumą ir turinti didelę reikšmę pasaulio istorijoje. Vertybės įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą yra išskirtinės visuotinės vertės, jų išsaugojimas yra visų pasaulio tautų rūpestis, nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje jos yra. 2023 m. UNESCO pasaulio paveldo sąraše - net 1199 vertybės 168-iose šalyse.

Kuršių nerija - dviejų valstybių teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys - į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Kuršių nerijos formavimosi istorija siekia daugiau nei 7000 metų. Visą šį laikotarpį pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos jėgos, vėliau prisidėjo ir neatsakinga žmogaus veikla. Nuo XVI a. vykę intensyvūs miškų kirtimai, gyvulių ganiava, dervos ir medžio anglies gavyba, sakinimas, miško gaisrai vedė prie didžiulių kraštovaizdžio pokyčių. Dėl smarkiai sumažėjusių miškų plotų iš jūros išmetamas smėlis suformavo naujas slenkančias kopas, užklojusias parabolines kopas, miškų liekanas, galiausiai – istorinius kaimus. Šį masinį smėlio judėjimą sustabdė tik didžiulio masto kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai, nerijos kraštovaizdį stabilizavę tik XIX a. pabaigoje. Čia kūrėsi nuolatinės žvejų gyvenvietės, vis didesnę reikšmę įgavo kurorto vystymas, kultūrinis kraštovaizdis tapo svarbiausiu rekreaciniu resursu.  

Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis (v) kriterijumi:

„Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“

Vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir savybės yra:

  • jos išskirtinis dydis ir bendra kultūrinio kraštovaizdžio struktūra, atspindinti harmoningą gamtos ir žmogaus sambūvį, bei įspūdingos panoramos ir siluetai;
  • Kultūros paveldo elementai: istorinė pašto kelio trasa, senieji, tradiciniai žvejų kaimai, kurortinės gyvenvietės, profesionalios architektūros statiniai (švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos); užpustytas archeologinis paveldas; jūrinio kultūros paveldo elementai;
  • Gamtos ir žmogaus sukurti elementai: Didysis kopagūbris ir pavienės kopos, žmonių sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; moreninių salų liekanos, sengirės, kalnapušynai, parabolinės kopos, pamario pusiasaliai (ragai); savita smėlynų augalija ir gyvūnija bei paukščių migracijos keliai;
  • sociokultūrinės tradicijos, vietovės dvasia ir socialinis vietovės suvokimas, atspindintys ano meto vietinių gyventojų – žvejų, menininkų, mokslininkų, buriuotojų bei sklandytojų, keliautojų ir kitų lankytojų – gyvenimo būdą.

Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės būklė - nuolat stebima tarptautinės bendruomenės. Nuo 2000 m. Pasaulio paveldo komitetas yra priėmęs net 12 sprendimų, 2 kartus (2001 m. ir 2015 m.) vyko atsakomosios ICOMOS misijos, parengta net 14 Esamos būklės analizių. Už Kuršių nerijos apsaugą Lietuvoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o už Pasaulio paveldo vietovės valdymą jos teritorijoje - vietos valdytoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kontaktinis asmuo – specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė (el. p.: [email protected]).

Plačiau apie UNESCO pasaulio paveldo vertybę Kuršių neriją ir susijusius dokumentus galite rasti čia:

Curonian Spit-LT-994-map_A1 1 (1).png

Atnaujinimo data: 2024-02-02