Krantotvarka

Krantotvarka – tai priemonių visuma, skirta natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti. Tam tikslui Kuršių nerijoje daugiau kaip prieš šimtą metų palei visą Baltijos jūros pakrantę suformuotas apsauginis pajūrio kopagūbris. Jo paskirtis – kaupti iš jūros išmetamą smėlį ir neleisti jūros bangoms prasiveržti gilyn į neriją. Šio apsauginio kopagūbrio priežiūra - dabartinės krantotvarkos Kuršių nerijoje esmė. Būtina jį išsaugoti kaip vientisą geomorfologinę formą, todėl kasmet apsauginis kopagūbris tvirtinamas šakų (žabų) klojiniais, žabtvorėmis, įrengiami ir atnaujinami laiptai ir takai.

Šakų (žabų) klojinių tikslas – kaupti smėlį ir taip „užgydyti“ apsauginiame kopagūbryje dėl audrų ar žmonių veiklos atsiradusias „žaizdas – t.y. nuplovimus, išpustymus. Žabtvorės dažniausiai įrengiamos rekreacinių srautų reguliavimui, kuomet reikia apriboti žmonių judėjimą ar nukreipti juos reikiama linkme. Klojiniams ir žabtvorėms naudojami Kuršių nerijoje kertami paprastosios arba kalninės pušies žabai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. Taip išlaikoma šimtmečiais tobulinta kopagūbrio priežiūros tradicija bei laikomasi HELCOM (Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino aplinkos apsaugos) konvencijos rekomendacijų krantotvarkoje naudoti natūralią ir stabilizuojamam kranto ruožui būdingą medžiagą. Perėjimai per apsauginį kopagūbrį įrengiami rekreacinėse zonose, ties gyvenvietėmis ir yra skirti apsauginio kopagūbrio apsaugai. Žmonių vaikščiojimas ne takais gali labai stipriai pažeisti kopagūbrį ir kartu su audromis – visai sunaikinti.

Kuršių nerijos krantus labiausiai veikia padažnėję katastrofiški atmosferos reiškiniai – štormai ir uraganai ir priekrantėje sumažėjęs smėlio nešmenų srautas nuo Sambijos pusiasalio krantų. Vien per uraganą "Feliksą" buvo išplauta 0,37 kub. m mln. sąnašų iš Kuršių nerijos kranto. Kranto juostai poveikį daro ir vis intensyvėjanti antropogeninė veikla - Kuršių nerijos lankytojų srautas pasiekė 1 mln. žmonių, iš kurių daugiau kaip 50 proc. apsilanko liepos - rugpjūčio mėnesiais. Atitinkamai auga antropogeninė apkrova ir kranto juostai. Didėjant žmonių mobilumui, populiarėjant dviračiams - didėja krūvis ne tik rekreacinio prioriteto zonoms, bet ir draustiniuose esančioms pakrantės teritorijoms, daugėja rekreacinės digresijos paveiktų plotų. Mokslininkų teigimu, Baltijos jūros krantui būtina kasmetinė krantotvarkinė priežiūra, kitu atveju išnykus kopagūbriui, stiprių audrų metu užliejamos jūros vandeniu sausumos plotis padidėtų iki trijų kartų, o ekstremalių (uraganinių) audrų metu - net iki penkių kartų.

Siekiant nuosekliai spręsti krantotvarkos problemas, 2001 m. lapkričio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 570 „Dėl Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strateginės nuostatos, kurių pagrindinis principas yra teikti prioritetą gamtinių kraštovaizdžių ir natūralių krantodaros procesų išsaugojimui. 2002 m. liepos 2 d. priimtas Pajūrio juostos įstatymas. 2014 m. balandžio 16 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-360 patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014-2020 m., kurioje numatomos krantotvarkos priemonės, prioritetiniai ruožai, preliminarios darbų apimtys.
Nors vykdomos krantotvarkos priemonės yra nukreiptos į apsauginio kopagūbrio būklės stabilizavimą, tačiau jos nestabdo natūralių gamtos procesų. Jau du šimtmečius vykdoma nuosekli ir tradicinių medžiagų naudojimu paremta krantotvarkos veikla padeda pasiekti pusiausvyra – sustabdyti kranto degradavimą ir sudaryti sąlygas natūralių smėlynų buveinių gyvavimui.

Pajūrinė zunda, baltijinė linažolė, baltijinis pūtelis, didžiosios anties dėtis šakų klojiniuose.

Atnaujinimo data: 2023-10-19