Mažoji žiemė

Mažoji žiemė (VINCA MINOR L.) – svetimžemis augalas. Lotyniškas žiemės ganties pavadinimas Vinca kildinamas iš lotynų kalbos veiksmažodžio vincire, reiškiančio „surišti”, „sukaustyti”, kadangi suformuoja tankius sąžalynus, kurie kaip kilimas uždengia žemę, taip sukurdamas nepalankias sąlygas kitiems augalams.

Lietuvoje mažosios žiemės pradėtos auginti XVII a. Klaipėdos krašte, o XIX a. pabaigoje jau buvo aptinkamos sulaukėjusios miškuose aplink Viešvilę. iki XIX a. pabaigos mažosios žiemės buvo auginamos dvarų gėlynuose ir parkuose, o vėliau imtos sodinti kaimų darželiuose ir kapinėse, nes augalas labai nereiklus, pakenčia ūksmę, lengvai dauginamas, visais metų laikais sukuria žalią dangą. Dabar aptinkamas daugelyje šalies vietovių. Dažniausiai randamas sulaukėjęs kapinių patvoriuose, gretimuose miškeliuose, ilgai išsilaiko apleistų sodybų žolynuose, randamas šalia kolektyvinių sodų ir priemiesčių miškuose

Per savo šaknis išskiria biochemines medžiagas, veikiančias šalia augančius augalus. Mažosios žiemės išskiriamos biocheminės medžiagos sėklų daigumą sumažina iki 50 %.

Augalo plitimą galima lengvai sustabdyti  mechaniniu būdu – iškasant, svarbu tinkamai utilizuoti susidariusią žalią biomasę. Būtina atkreipti dėmesį, jei šis augalas auga jūsų kieme, tinkamas želdynų tvarkymas ir atliekų pašalinimas sumažina tikimybę šiems augalams plisti.  

Šiuo metu mažoji žiemė nėra įtraukta į Invazinių rūšių sąrašą (Įsakymas D1-433), jį laikoma potencialiai invazine svetimžeme rūšimi.

Straipsnis apie Mažąją žiemę.