Augalija

Kuršių nerija ir Baltijos pakrantės lyguma – atskiras geografinis rajonas su savitomis geomorfologinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Stiprūs vėjai, pustymas, sausi ir greit įkaistantys nederlingi dirvožemiai, druskingas vanduo, staigios ir dažnos oro permainos nulemia nerijos augalijos išskirtinumą. 

Nerijos reljefas sudėtingas, jame išsiskiria aiškios morfologinės struktūros išsidėsčiusios lygiagrečiai kranto linijos. Einant iš vakarų į rytus regimi reljefo ruožai, kuriuose susiformavusios skirtingos ekologinės sąlygos, tai: 1) jūros paplūdimys; 2) apsauginis kopagūbris; 3) pajūrio palvė; 4) didysis nerijos kopagūbris; 5) pamario palvė; 6) marių paplūdimys. Šiose ekologinėse juostose geomorfologinės struktūros kartu su jose esančiomis augalų bendrijomis suformuoja skirtingo tipo gamtines buveines. 

Kuršių nerijos reljefo skerspjūvis

Vienas iš svarbiausių augalijos pobūdį įtakojančių aplinkos veiksnių – vanduo. Pajūrio smėlynuose augantys augalai yra puikiai prisitaikę prie sausrų. Kai kurie iš jų turi ilgas bei labai šakotas šaknis, kuriomis yra pasiekiami giliau esantys drėgni sluoksniai. Užimamu plotu ir biomase šaknys dažnai daug kartų viršija antžeminę dalį. Galinga šaknų sistema pajūrio augalams ne tik padeda atsilaikyti prieš stiprius vėjus; jose augalai kaupia maisto ir vandens atsargas. 

Muilinės gubojos šaknys (nuotraukos L. Dikšaitės)