Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) yra daugiametis 60–110 cm aukščio, kerus sudarantis augalas su storais šakniastiebiais. Rūšis savaime paplitusi vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Į Europą gausialapis lubinas buvo atvežtas 1826 m. Greitai paplito po visą Europą, nes buvo auginamas kaip dekoratyvinis augalas, sėjamas gyvūnų pašarui ar dirvožemiui pagerinti.

Lietuvoje pirmą kartą sulaukėjusių gausialapių lubinų aptikta 1931 m. Labiausiai paplito XX a. pabaigoje, kai atsirado daug nenaudojamos žemės plotų – apleistų pievų ir dirbamųjų laukų. Dabar lubinai paplitę visoje šalyje, vietomis sudaro didelius sąžalynus ir yra vyraujantys bendrijų augalai.

Kuršių nerijoje aptinkamas lokaliai, gausių populiacijų nesudaro.

Grėsmės. Gausialapiai lubinai sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl keičia dirvožemį – papildo azoto junginių. Plotuose, kuriuose įsiveisia gausialapiai lubinai, išnyksta konkurencijai neatsparūs vietiniai augalai.

Kovos būdai. Siekiant stabdyti gausialapių lubinų plitimą bei juos naikinti, augalai šienaujami (kad nesubrandintų sėklų) ir iškasami. 

Straipsnis apie Gausialapį lubiną.

Atnaujinimo data: 2024-09-24