Vienametė šiušelė
Vienametė šiušelė (Erigeron annuus) yra vienmetis, dvimetis, retai daugiametis augalas, galintis užaugti nuo 50–120 cm, kartais iki 150 cm, aukščio. Dauginasi tik sėklomis, kurių vienas augalas per sezoną gali subrandinti apie 10.000 - 50.000. Rūšis savaime paplitusi beveik visoje Šiaurės Amerikoje (išskyrus arktines sritis ir sausringus regionus). Šiaurinė paplitimo riba eina pietiniu Kanados pakraščiu, o JAV aptinkama beveik visose valstijose. Į Europą vienametė šiušelė buvo įvežta XVII a. kaip dekoratyvinis augalas, sulaukėjusi Europoje pirmą kartą rūšis pastebėta XVIII a. pradžioje Vokietijoje, ir manoma, kad paplito iš botanikos sodo.
Lietuvoje vienametės šiušelės dar XX a. pradžioje buvo auginamos gėlynuose, pirmą kartą sulaukėjusios buvo aptiktos 1931 m. Kaune, netrukus ir Vilniuje. Iki pat XX a. devintojo dešimtmečio pradžios rūšis Lietuvoje buvo reta, vėliau ėmė labai sparčiai plisti.
Grėsmės. Vienametė šiušelė vis dažniau kolonizuoja natūralias buveines ir, kaip manoma, daro žalą, nes gali sėkmingai tiesiogiai konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl vietos, šviesos ir maisto medžiagų.
Kovos būdai. Pavieniui augančias vienametes šiušeles geriausia išrauti žydėjimo pradžioje, kai tik ima skleistis pirmieji graižai. Biomasę sudžiovinti ir galima panaudoti kompostui. Esant gausioms invazijoms, rūšies gausos valdymui gali tikti selektyvus šienavimas tuo atveju kai E. annuus stiebai su žiedynais yra aukštesnis už kitų augalų žiedų stiebus žydėjimo metu. Šienavimo tikslas - nupjauti E. annuus žiedų stiebus, nepažeidžiant kitų augalų. Stebint augalijos būklę, turėtų būti parenkamas šienavimo laikas ir dažnumas.