Uosialapis klevas

Uosialapis klevas (Acer negundo) – sparčiai augantis (apie 100 metų išgyvenantis) 10-20 m aukščio medis, savaime paplitęs tik Šiaurės Amerikoje. Europoje šie klevai pradėti auginti XVII a. (daugiausia parkuose). Dabar uosialapis klevas paplitęs visoje Europoje ir daugelyje šalių laikomas invazine rūšimi. Sparčiam jo plitimui didelę įtaką turėjo tai, kad dažnai buvo sodinamas želdynuose. Vaisius lengvai išnešioja vėjas ir vanduo, todėl invaziniai klevai sėkmingai plinta, ypač upių pakrantėse.

Lietuvoje uosialapiai klevai pradėti auginti apie 1930 m., o sulaukėję užregistruoti 1963 m. Dabartiniu metu jis paplitęs beveik visoje šalies teritorijoje ir sustabdyti plitimą labai sudėtinga. Rūšis pernelyg gausi ir dažna bei yra susidaręs labai gausus sėklų bankas dirvožemyje. Neretai sėklų į miškus patenka su neteisėtai atsikratomomis sodų ir daržų atliekomis, ypač su rudenį sugrėbtais lapais.

Uosialapiai klevai aptinkami visoje Kuršių nerijoje. Jie auga grupėmis, sudaro dar izoliuotus židinius, tačiau plinta į gretimas gamtines buveines. Dauguma uosialapio klevo židinių yra prie gyvenviečių ir kelių.

Grėsmės. Uosialapiai klevai sparčiai auga ir sudaro tankius sąžalynus. Tapę vyraujančiais medžiais, jie išstumia vietines augalų rūšis. Nurodoma, kad uosialapių klevų žiedadulkės žmonėms gali sukelti alergiją.

Kovos būdai. Naikinimas iškertant medžius – netinkamas, nes uosialapiai klevai sparčiai atželia ir išaugina daug atžalų. Patikimiausias naikinimo būdas su cheminėmis priemonėmis.