Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) – krūmas, galintis užaugti iki 2 m aukščio, savaime paplitęs Rytų Azijoje. Vidurio Europoje pradėtas auginti 1860 m., o Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje - kaip dekoratyvus, maistinis bei vaistinis augalas. Pirmą kartą sulaukėjęs raukšlėtalapis erškėtis Lietuvoje aptiktas 1937 m. Dabartiniu metu randamas visoje šalyje atvirose, sausų dirvožemių buveinėse (labai dažnas pajūrio kopų buveinėse). Didžiausią įtaką rūšies išplitimui turėjo tai, kad buvo sodinamas gamtoje bei plačiai auginamas želdynuose.

Kuršių nerijoje raukšlėtalapis erškėtis sodintas kaip puikus kopų sutvirtintojas ir dabar aptinkamas visoje teritorijoje.

Grėsmės. Pajūrio kopose augantys ir smėliu užpustyti raukšlėtalapiai erškėčiai lengvai atželia, o išaugindami ilgus šakniastiebius, suformuoja didelius ir tankius sąžalynus, kurie nustelbia visą kitą augmeniją. Erškėčio vaisius noriai ėda šernai, lesa paukščiai, todėl  sėklos paskleidžiamos dideliais atstumais. Dabartiniu metu įvairaus ploto erškėčių sąžalynai yra išsibarstę po visą Kuršių neriją.

Kopų buveinėse dėl raukšlėtalapio erškėčio išplitimo nyksta vietinės augalų bendrijos, o taip pat ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys.

Kovos būdai.Europos šalyse, kuriose raukšlėtalapis erškėtis labai išplitęs ir kenkia pajūrio buveinėms, buvo išbandyti įvairūs naikinimo metodai: antžeminės dalies pjovimas, kasimas, ganymas, cheminių priemonių naudojimas.

Panaudojimas.Žiedlapių panaudojimas, uogų panaudojimas

Kuršių nerijos gyventojai ir svečiai prie raukšlėtalapio erškėčio gausos reguliavimo gali prisidėti rinkdami žiedus bei vaisius, kurie bus tinkami arbatoms bei uogienėms ruošti.

Erškėčiai žydi ne tik violetiniais žiedais (viršuje), bet galima rasti ir rausvais, baltais žiedais žydinčių individų; atauginėjantys erškėčiai, kurie buvo nupjauti taip reguliuojant populiaciją – vietinių smėlynų augalų populiacijos išstumtos (apačioje)

Atnaujinimo data: 2023-10-19