Muilinė guboja

Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) yra daugiametis žolinis augalas su stora liemenine šaknimi, galinčia prasiskverbti net iki 15 m gylio. Sėklas išnešioja vėjas, kai nulūžusius kerus ridena žemės paviršium (vėjaritis augalas). Rūšis savaime paplitusi Pietryčių Europoje ir Azijoje. Muilinė guboja dekoratyvus augalas, todėl daug kur auginama želdynuose, o sulaukėjusių aptinkama beveik visame pasaulyje. 

Lietuvos pajūryje muilinės gubojos buvo tikslingai veisiamos nuo XIX a. vidurio siekiant, kad augalas giliomis šaknimis sutvirtintų kopas. Jos puikiai sutvirtina pustomą smėlį ir anksčiau tai buvo griežtai saugoma rūšis, o šiuo metu įtraukta į invazinių rūšių sąrašą ir yra naikintina.

Atvirose smėlynų buveinėse muilinės gubojos yra išplitusios visoje Kuršių nerijoje. 

Grėsmės. Muilinės gubojos sudaro tankius sąžalynus, todėl sumažėja tinkamų buveinių plotai augalams, kurie yra prisitaikę augti tik pustomame smėlyje. Plisdama guboja palaipsniui išstumia vietines augalų rūšis taip pat nelieka vietos kitiems atviruose smėlynuose ir judriame smėlyje gyvenantiems organizmams. Muilinė guboja Kuršių nerijoje jau įsitvirtinusi, ir išplitusi todėl prevencinės priemonės turi būti derinamos su naikinimu, kad neatsirastų naujų galimos invazijos židinių.

Kovos būdai. Siekiant išvengti muilinių gubojų plitimo, jas galima šienauti, kad nesunoktų sėklos. Ši priemonė invazinės rūšies nesunaikins, bet sustabdys plitimą. Muilinių gubojų kasimas ir šaknų pakirtimas yra veiksmingiausias naikinimo būdas.

Daugiau apie muilinę guboją skaitykite straipsnyje.