Baltažiedė robinija

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) apie 25–30 m aukščio medis. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje. Europoje baltažiedės robinijos labai populiarus dekoratyvinis medis ir pradėtos auginti XVII a. pradžioje. Lietuvoje pirmą kartą sulaukėjusi užregistruota 1958 m. ir dabar aptinkamos beveik visoje šalies teritorijoje.

Kuršių nerijoje baltažiedė robinija buvo sodinta greta natūralių buveinių (miško pakraščiai) ir dabartiniu metu yra ypač gausiai ir plačiai išplitusi gaisrų paveiktuose miškų plotuose. Kitur šalyje tokių tankių sąžalynų nesudaro.

Grėsmės. Didžiausią pavojų aplinkai baltažiedės robinijos kelia tada, kai auga pamiškėse, retuose miškuose ir pajūrio kopose. Jos sparčiai dauginasi šakninėmis atžalomis, per metus gali išplisti iki 20 metrų atstumu. Toks dauginimasis ypač suaktyvėja jei suaugę medžiai yra pažeidžiami (gaisrų, nukertami, nugraužiami gyvūnų). Baltažiedės robinijos keičia dirvožemio cheminę sudėtį, praturtiną jį azoto junginiais (dėka simbiozės su azotą fiksuojančiomis bakterijomis). Tankiuose robinijų sąžalynuose dėl užpavėsinimo sumažėja šviesomėgių augalų, dėl dirvožemio sudėties pasikeitimo suveši azotamėgiai augalai. Dėl šių priežasčių ypač kenčia nerijos smėlynų buveinės, kuriose ilgainiui išnyksta smėlynams būdingos rūšys.

Kovos būdai. Naikinimas iškertant medžius – netinkamas, nes šaknų išauga daug atžalų ir susidaro ypač tankūs sąžalynai. Patikimiausias naikinimo būdas su cheminėmis priemonėmis.

Daugiau apie šį augalą galite paskaityti čia.

Robinijos auga grupėmis taip išstumdamos kitas, vietines augalų rūšis (apačioje); žydinti robinija (viršuje)