Aukštoji ir kanadinė rykštenės

Tikslių duomenų kada aukštoji rykštenė (Solidago altissima) pradėta auginti Europoje nėra, nes ilgą laiką ši rūšis nebuvo skiriama nuo kanadinės rykštenės (Solidago canadensis). Savaime rykštenės paplitusios Šiaurės Amerikoje. Kaip dekoratyvinis augalas kanadinė rykštenė (plačiąja prasme) Anglijoje pradėta auginti 1645 m., Vidurio Europoje – 1736 m. Labiausiai želdynuose ji paplito XIX a. ir netrukus buvo aptikta sulaukėjusių augalų. 

Lietuvoje sulaukėjusi aukštoji rykštenė pirmą kartą rasta 1983 m. Radviliškyje. Rūšies plitimui didžiausią įtaką turėjo tai, kad ji plačiai auginama, o subrendusius vaisius plačiai išnešioja vėjas. Rykštenės kaip svetimžemiai augalai, plačiai paplitę visoje Europoje.

Kuršių nerijoje aptinkamos lokalios populiacijos.

Grėsmės. Rykštenė yra šviesomėgis augalas, todėl dažniausiai įsikuria atvirose buveinėse, bet gali augti krūmynuose, šviesiuose miškuose. Sudaro didelius sąžalynus, kai kuriose bendrijose tampa vyraujančiu augalu, nustelbia vietines rūšis. Įsikūrus kanadinėms rykštenėms, kinta rūšių įvairovė – daugelis konkurencijai neatsparių augalų išnyksta.

Kovos būdai. Siekiant užkirsti kelią tolesniam plitimui, susidariusius sąžalynus būtina nupjauti, kad augalai nustotų plisti sėklomis. Antžeminės dalies pjovimas rykštenių nesunaikina, bet augalai nusilpsta ir juos lengviau sunaikinti kitomis priemonėmis. Taip pat augalai naikinami juos iškasant.

Straipsnis