Kamanės

Bite kamane, kas tave sumanė... nežinia kas ją sumanė, bet be šios storos burzgeklės pasaulis būtų liūdnesnis ir skurdesnis.

Kamanės yra išskirtinė bendruomeninių bičių gentis. Tai stambūs vabzdžiai, kurių kūnas apaugęs tankiais, ilgais ir švelniais plaukeliais. Skirtingai nei vienišės laukinės bitės, kamanės turi tobulesnius „įrankius“ žiedadulkėms rinkti. Galinių kojų blauzdos yra praplatėjusios, jų išorinė plokštuma lygi be plaukelių, o kraštai apaugę ilgais šereliais ir taip susidaro lyg krepšelis, kuriame vabzdys gali žiedadulkių gausiai susandėliuoti.

Kamanės gyvena nedidelėmis šeimomis (nuo 50 iki 200 (500) individų) ir patelių (motinėlių), patinų bei darbininkių išvaizda skiriasi. Rudenį susiporavusios patelės žiemą praleidžia pasislėpusios po atšokusia medžių žieve, nukritusiais lapais, samanomis, įvairiose kiaurymėse, o pavasarį yra pasirengusios kurti naują šeimyną. Skirtingų rūšių kamanės vietą lizdui renkasi įvairiai. Štai samaninės kamanės motinėle pievoje tarp žolių kupstų iš samanų, sausų lapelių ir šapelių surenčia rutuliškos formos lizdelį. Akmeninė kamanė saugios vietos lizdui ieško senų akmenų krūsnyse, sienų plyšiuose. Tuo tarpu žeminės kamanės lizdus paprastai įsirengia apleistuose pelių urveliuose. O yra ir gegutkamanės, kurios neapsunkina savęs lizdo įrengimu, bet nereiškia, kad jos rūpesčių neturi. Gegutkamanių patelės turi užduotį savo kiaušinėlius padėti į svetimus, kitų rūšių kamanių lizdus. Kiekvienos rūšies gegutkamanės savo išvaizda labai panašios į tos rūšies kamanes, kurių šeimas išnaudoja.

Kai kamanė-motinėlė įrengia lizdavietę, ji iš vaško sulipdo keletą talpų į kurias prineša žiedadulkių ir nektaro. Apsirūpinusi maistu, motinėlė pradeda lipdyti atskirą lopšelį kur ant žiedadulkių kamuolėlio padeda kelis kiaušinėlius. Po to ji apglėbia lopšelį ir visu kūnu prie jo prisiglaudžia. Dabar motinėlė privalo sukurti 27–30 °C temperatūrą, tinkamą lervutėms vystytis kiaušinėliuose. Kamanė šilumą išskiria labai greitai sutraukinėdama krūtinės raumenis. Lizdo temperatūra gali būti net 20–30 °C aukštesnė nei lauke, jei lopšelyje temperatūra nukris žemiau 10 °C kiaušinėliai žus. Po kelių parų iš kiaušinėlių išsiritusios lervytės yra labai ėdrios ir maisto atsargos greitai baigiasi, taigi motinėlė turi skristi jo ieškoti. Kamanių motinė skirtingai nei naminių bičių (kuri gyvena viskuo aprūpinta ir apsaugota) renka maistą sau ir palikuonims, kuria ir saugo lizdą ir pirmąją darbininkių kartą išaugina, išmaitina ir prižiūri viena pati. Atsiradus lizde darbininkėms, motinėlė toliau lipdo lopšelius ir deda kiaušinėlius. Padidėjus darbininkių kiekiui, motinėlė rūpinasi tik perais.

Rudenėjant lizde iš apvaisintų kiaušinėlių ritasi patelės (jaunos motinėlės), o iš neapvaisintų – patinai. Atėjus pirmiems šalčiams senoji karalienė, jos darbininkės ir patinai išmirs. Išliks tik naujai susiporavusios karalienės, kurios miegos žiemos miegu ir pradės sekantį kartos ciklą pavasarį. Kamanės, kaip ir naminės bitės, gali gaminti medų (juo ir maitina augančias lervytes), tačiau nekaupia medaus atsargų, nes peržiemoja tik apvaisintos patelės.

Kamanės yra labai svarbios ir nepakeičiamos daugelio augalų apdulkintojos. Šių vabzdžių liežuvėlis ilgesnis nei naminių bičių, todėl net 80 % dobilų žiedų lanko kamanės, nes bitės negali pasiekti giliai žiedo taurelėje esančio nektaro.  Mūsų krašte, iš visų bitinių, kamanės pirmosios prabunda pavasarį. Jos gali lankyti žiedus esant daug žemesnei temperatūrai nei naminės bitės. Kamanės aktyvios kai yra 12 °C temperatūra, tačiau gali skraidyti ir esant 6 °C.  Kamanės dar ir darbštesnės už namines bites. Jos pradeda skraidyti anksti ryte rasai dar nenukritus, o baigia saulei nusileidus. Kamanės stiprios ir per 30-90 min. gali surinkti iki 21 mg žiedadulkių ir 27 mg nektaro (ir visa tai pargabenti lizdan). Pagal produktyvumą, kaip augalų žiedų apdulkintoja, viena kamanė prilyginama 3 bitėms.

Kuršių nerijoje gyvena viena stambiausių Lietuvoje kamanių – akmeninė kamanė (Bombus lapidarius).

Akmeninė kamanė (Nuotrauka: Žilvinas Pūtys) ​​​​​​