Svencelės telmologinis draustinis

Svencelės telmologinio draustinio steigimo tikslas yra išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą Svencelės aukštapelkę. Draustinis įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. ir užima 1206,72 ha plotą.

LANKYMOSI DRAUSTINYJE TAISYKLĖS

1. Draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus išimtis numatytas LR SŽNSĮ 81 str., 1 p., 4) a-f dalyse;
2. Draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas;
3. Draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis;
4. Privaloma laikytis Lankymosi miške taisyklių reikalavimų.

Plačiau draustinio apsaugos režimas aprašytas LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. ir 81 str.

Vertybės
Svencelės pelkėje išlikusio apypelkio likučiuose auga retas jūrinį klimatą mėgstantis augalas pajūrinis sotvaras (Myrica gale). Apypelkio miškuose peri jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), lėliai (Caprimulgus europaeus), slankos (Scolopax rusticola), jų pakraščiuose galima sutikti plėšriąsias medšarkes (Lanius excubitor), miškinius kalviukus (Anthus trivialis), pilkąsias gerves (Grus grus). Aukštapelkėje peri dirviniai sėjikai (Pluvialisapricaria), tikučiai (Tringa glareola).

Grėsmės ir apsauga
Svencelės pelkė pradėjo formuotis po paskutiniojo ledynmečio, todėl joje per tūkstančius metų susiformavo vidutinis 4,5 m storio durpių sluoksnis, o didžiausias storis siekia 9 m. XX a. ši pelkė buvo pradėta melioruoti ir eksploatuoti žmogaus ūkinės veiklos tikslams bei durpių gavybai. Dėl šių priežasčių buvo pažeistas Svencelės pelkės hidrologinis rėžimas – sunaikintos apypelkį juosusios žemapelkės bei tarpinės pelkės, todėl šiuo metu turime išlikusį tik aukštapelkės gūbrį. Dėl aukštapelkės apjuosimo sausinimo grioviais jos atviruose plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, pasikeitė jos struktūra.

Dėl šių priežasčių Lietuvos ornitologų draugija įgyvendina projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“, kurio partneris yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Projekto tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia.

Dėl pažeisto hidrologinio rėžimo pelkėje auga kur kas daugiau sumedėjusių augalų nei turėtų (viršuje); natūralus distrofinis ežerėlis (apačioje)

Svencelės telmologinio draustinio žemėlapis