Smeltės botaninis draustinis
Smeltės botaninis draustinis yra Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir apima siaurą (iki 50 m pločio bei 1080 m ilgio) Kuršių marių Malkų įlankos vakarinę pakrantę. Draustinio plotas pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis – 3,65 ha, steigimo tikslas yra išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes.
LANKYMOSI DRAUSTINYJE TAISYKLĖS
1. Draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas;
2. Draudžiama kurti laužus tam neskirtose vietose;
3. Draudžiama įrengti stovyklavietes;
4. Privaloma užtikrinti švarą žvejybos vietoje.
Plačiau draustinio apsaugos režimas aprašytas LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. ir 74 str.
Vertybės
Draustinio teritorijoje aptinkamos 4 saugomos augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): trispalvis astras, sin. druskinis astruolis (Aster tripolium, sin. Tripolium pannonicum), pajūrinė pienažolė (Glaux maritima), druskinis vikšris (Juncus gerardii) ir porinis česnakas (Allium scorodoprasum L.). Visi šie augalai, išskyrus porinį česnaką (kuris kiek plačiau yra paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje), yra labai reti Lietuvoje – žinoma tik po kelias šių rūšių augavietes pajūryje.
Pajūrinė pienažolė kairėje; trispalvis astras dešinėje
Grėsmės ir apsauga
Porinis česnakas nyksta dėl pievų sunaikinimo ar jų užaugimo medžiais ir krūmais. Pajūrinė pienažolė, trispalvis astras, druskinis vikšris – ties išnykimo riba esančios augalų rūšys, kurių išsaugojimui būtina taikyti specialias apsaugos priemones. Šioms rūšims tinkamų augaviečių (įlankos su atviromis, apysūrio sąnašinio smėlio pakrantėmis) Lietuvoje beveik nėra, o buvusios išnaikintos įrengiant krantines bei pakrantėms užželiant nendrynais. Šalies pajūryje žinomos tik kelios šių rūšių augavietės, kuriose išliko pavieniai augalai. Siekiant išsaugoti botaninio draustinio vertybes, buvo vykdyta gamtotvarkinė veikla: kirsti medžiai ir krūmai, šienauti nendrynai.
Smeltės botaninio draustinio žemėlapis
Atnaujinimo data: 2023-10-19