Parnidžio kraštovaizdžio draustinis

Parnidžio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio (gitijos) išeigomis gamtinį kompleksą.
 
168,90 ha ploto Parnidžio kraštovaizdžio draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėja šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje – pustomas smėlio kopagūbris. Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje auga šie Lietuvos Raudonosios knygos atstovai: pajūrinė širdažolė (Centaurium littorale), pajūrinė zunda (Eryngium maritimum), tamsialiapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens Bessertas); čia peri dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). 
 
Pustomos kopos ypač jautriai reaguoja į žmonių lankymąsi. Mokslininkų paskaičiavimais, kiekvienas žmogus lipdamas arba leisdamasis stačiais kopų šlaitais, žemyn nustumia kelias tonas smėlio. Žmogaus ir vėjo dėka nuostabios nerijos kopos metai iš metų žemėja. Nacionalinio parko direkcija, norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, išskiria atskiras teritorijas, kuriose vaikščioti griežtai draudžiama, tai Parnidžio kopos šlaitai. Viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Čia 1995 m. pastatytas saulės laikrodis, kurio stela yra išmarginta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių, horizontalios granito plokštės žymi mėnesius bei saulėgrįžų ir lygiadienų datas. Šios idėjos autorius architektas R. Krištapavičius, skulptorius K. Pūdymas, astronominius skaičiavimus atliko R. Klimka. Po 1999 m. per Kuršių neriją praūžusio uragano iš 200 t svorio ir 12 m aukščio laikrodžio stelos liko stovėti tik pusė. 2011 m. Saulės laikrodis rekonstruotas, jį papildė trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.

Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje plyti Tylos slėnis. Tai rami, kopų apsupta vieta. 2022 m. per vakarinę Tylos slėnio pusę įrengtas naujas Parnidžio pažintinis takas, jame lankytojai panoramomis gali grožėtis net keturiose naujose regyklose. Nuo Neringos sporto mokyklos iki Parnidžio kopos viršūnėje esančio Saulės laikrodžio besidriekiančio tako poilsio salelėse įrengti 22 naujų įvairių formų suoliukai, meninis-interakcinis „Supilk kopą“ akcentas, Parnidžio draustinio riboženkliai ir 6 informaciniai stendai apie kraštovaizdžio išskirtinumą ir istoriją. Pietinėje draustinio dalyje, kopų vingio lomoje yra Mirties slėnis. Čia 1870-1872m. veikė karo belaisvių prancūzų stovykla. Vokiečių prižiūrimi kaliniai daugiausia dirbo kopų apželdinime. Stovykloje gyvenimo sąlygos buvo ypač blogos, daug prancūzų belaisvių mirė.

Parnidžio karštovaizdžio draustinis, nuotr. KNNP archyvas

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-03-22