Aktyvių barjerų naudojimas maistinių medžiagų šalinimui ir vietos vandens kokybės gerinimui Baltijos regiono lagūnose – LiveLagoons

Projektas: Kuršių nerijos nacionalinis parkas kartu su Klaipėdos universitetu ir partneriais iš Vokietijos bei Lenkijos dalyvauja Interreg South Baltic programos projekte „The use of active barriers for nutrient removal and local water quality improvement in Baltic lagoons – LiveLagoons“. Šio projekto metu trijose vietose Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, Kuršių marių pakrantėje įrengiami biologiniai barjerai. 

Tikslas: „LiveLagoons“ projektas kelia tikslą pristatyti inovatyvias nedidelio masto žaliąsias technologijas sulaikančias ir pašalinančias maistines medžiagas pietų Baltijos lagūnų paplūdimiuose, taip sumažinant teršalų išmetimą į Baltijos jūrą ir sustiprinant aplinkos tvarumą lagūnų bendrijose.

Projekto veiklos orientuotos į šiuos pagrindinius žingsnius:
1) Apžvelgti geriausias prieinamas žaliąsias technologijas turint tikslą sulaikyti ir pašalinti maistines medžiagas iš seklių lagūnų vandenų, paplūdimių pakrantėse, kur būtų tinkama pritaikyti maudykloms;
2) Sukurti tinklą bendruomenių ir suinteresuotų šalių, žaliųjų technologijų bandymams, sulaikyti ir pašalinti maistines medžiagas praktikoje;
3) „Gyvųjų barjerų“ įgyvendinimas (įrengimas) pasirinktose bandomosiose vietose;
4) Perduoti įgytas žinias ir pasidalinti gerąja praktika su kitomis pietų Baltijos lagūnų bendruomenėmis ir ne tik.

1 veikla – geriausių prieinamų žaliųjų technologijų apžvalga, turint tikslą sulaikyti ir pašalinti maistines medžiagas iš seklių lagūnų vandenų, paplūdimių pakrantėse, kur būtų tinkama pritaikyti maudykloms. Projekto pradžioje buvo įvertinta daugybė pavyzdžių, kaip jau prieinamos žaliosios technologijos yra naudojamos kitose pasaulio šalyse. Pasitelkiant šiuos pavyzdžius bei siekiant pritaikyti technologijas Pietų Baltijos sekliems vandenims buvo įtraukti vietos mokslininkai, inžinieriai ir projekto vykdytojai. Buvo priimti sprendimai įrengti kelių tipų įrengimus, tiek patikrintus, tiek eksperimentinius šiam regionui, atsižvelgiant į vietovės ypatybes bei technologinius reikalavimus.
2 veikla – bendruomenių ir suinteresuotų šalių tinklo sukūrimas, žaliųjų technologijų bandymams, sulaikyti ir pašalinti maistines medžiagas praktikoje. Į žaliųjų technologijų projektavimo bei gamybos procesą paskelbus kvietimus įsitraukė vietos technologijų bei inžinerijos įmonės bei vietos mokslininkai. Eksperimentiniai įrenginiai leido geriau suprasti žaliųjų technologijų pritaikymą konkrečiai vietovei bei jos poreikius, o mokslininkai bei inžinieriai įgavo patirties projektuojant bei numatant žaliųjų technologijų įrenginiams naudojamas medžiagas bei augalų rūšis.
3 veikla – „Gyvųjų barjerų“ įgyvendinimas (įrengimas) pasirinktose bandomosiose vietose. Pirmasis projekto įrengimas atsirado 2018 metais Kuršių mariose. Tai vietos inžinierių ir mokslininkų bei projektą administruojančių darbuotojų projektavimo bei darbo vaisius – tinklas tarp dviejų pietinių Nidos molų atribojantis seklią Kuršių marių įlanką nuo likusio vandens telkinio vietinių augalų juosta. Tai fizinis-biologinis barjeras sudarantis sąlygas palankesnei įlankos vandens kokybei, pašalinant perteklines maistines medžiagas (azotą ir fosforą) vandenyje. Vėliau, projektui įsibėgėjus kitokios konstrukcijos žaliosios technologijos atliekančios tą pačią funkciją buvo įrengtos Vokietijoje (Bodstedter mariose), Lenkijoje (Ščecino lagūnoje) bei Lietuvoje (Kuršių mariose). Tai – plūduriuojančios salos, apsodintos augalais, gebančiais įsisavinti minėtas maistines medžiagas esančias vietos vandenyje. Po šiltojo metų sezono iš salų pašalinant augalus, kartu pašalinamos ir maistinės medžiagos. Viena tokių salų su Klaipėdos m. savivaldybės pagalba 2020 metais atsidūrė ir Danės upės žiotyse (Jono kalnelio teritorijoje).
4 veikla – Įgytų žinių perdavimas ir pasidalinimas gerąja praktika su kitomis pietų Baltijos lagūnų bendruomenėmis ir ne tik. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu įrengus bandomuosius įrenginius jau buvo pristatyti ir pirmieji rezultatai bei pati technologijos koncepcija. Tam tikslui įrengimų vietose buvo suorganizuoti vieši renginiai, kuriuose vietos bendruomenės bei suinteresuoti asmenys galėjo daugiau sužinoti apie projektą bei technologijų naudą. Projekto pabaigoje bus pristatytos ir projekto vykdymo metu sugeneruotos gairės, kurių pagalba vietos bendruomenės ar aplinką tausojančios įmonės galės pačios imtis žaliųjų technologijų taikymo savo ar bendruomenės reikmėms.
Pagrindinis projekto partneris: Klaipėdos universitetas (Lietuva)
Projekto partneriai: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (Lietuva), EUCC - krantų sąjunga (Vokietija), IBW PAN – Lenkijos mokslų akademijos hidro-inžinerijos institutas (Lenkija).
Asocijuoti partneriai: Woliński nacionalinis parkas (Lenkija), Tolkmicko miestas ir savivaldybė (Lenkija), Ueckermünde pajūrio kurortas (Vokietija), Mecklenburg-Vorpommern žemių valdžia aplinkai, gamtos apsaugai ir geologijai (Vokietija)
Prisidedantys partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė (Lietuva), Federalinis valstybės agrikultūros ir žuvininkystės institutas (Vokietija)
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2017-08-01 iki 2021-06-30.
Bendras projekto biudžetas: 1 154 670,00 €
Sužinokite daugiau:
Projekto svetainė http://www.balticlagoons.net/livelagoons/  

Šis projektas yra dalinai finansuojamas "Interreg Pietų Baltijos" 2014-2020 metų Programos, kuri naudoja išteklius iš Europos regioninio plėtros fondo.

Šis turinys yra autoriaus atsakomybė, todėl jokiu būdu negali būti vertinamas kaip Europos Sąjungos, vadovaujančiųjų institucijų ar 2014-2020 metų Europinio teritorinio bendradarbiavimo tikslo Pietų Baltijos programos Jungtinio sekretoriato nuomonė.