Carlas Knaufas – Nidos dailininkų kolonijos meistras
2025-aisiais, minint 25-ąsias Kuršių nerijos įtraukties į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą metines, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia pažvelgti į praeitį ir tuos, kurie ją įamžino savo kūryba. Prieš Jus – originalus Nidos dailininkų kolonijos atstovo Carlo Knaufo paveikslas „Kopos peizažas šalia Nidos“.
Gyvenimas ir kūrybos kelias
Carlas Knaufas gimė 1893 m. Godesberge prie Reino, dabartiniame Bonos rajone. Jis mokėsi Diuseldorfo dailės akademijoje, o 1917 m. dirbo teatro dailininku Altenburge. Tų pačių metų pabaigoje vedė Friedel Riefenstahl, kilusią iš Dancigo. Į Rytų Prūsiją atvyko Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje arba jam pasibaigus. Apsigyveno Karaliaučiuje, kur 1921 m. jo darbai buvo eksponuoti vietinėje meno parodoje.
Nuo 1918 m. Knaufas vis dažniau lankėsi Nidoje, susidraugavo su vietiniais dailininkais ir galiausiai tapo svarbia Nidos dailininkų kolonijos (gyvavusios XIX a. antroje ir XX a. pirmoje pusėje) dalimi. 1931 m. jis pasistatė namą-studiją netoli Thomo Manno vasarnamio, o iki mirties 1944 m. balandžio 1 d. gyveno ir kūrė Nidoje. Namas išlikęs iki šių dienų, nors laukia restauracijos. Manoma, kad Knaufas mirė nuo ligos – jo sveikata visą gyvenimą nebuvo stipri.
Kelionės ir parodos
Žiemas Knaufas dažnai leisdavo šiltuose kraštuose – Italijoje, Ispanijoje, Maljorkoje ar net Šiaurės Afrikoje. Iš kelionių parsiveždavo naujų peizažų, bet didžiausią kūrybos dalį skyrė Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto vaizdams. Jo parodos vyko Karaliaučiuje (1921, 1943 m.), Klaipėdoje (1928, 1932 m.) ir Memelyje (1932 m.). Dailininkas mažai bendravo su Karaliaučiaus meno scena, o didžiausią dėmesį skyrė darbui Nidoje.
Stilius ir temos
Knaufas laikomas impresionistu, tačiau jo požiūris individualus – jam rūpėjo ne tik šviesos įspūdžiai, bet ir gilus gamtos pajautimas. Svarbiausias jo tapybos žanras – peizažas. Jis vaizdavo Kuršių nerijos kopas, marias, kurėnus, žvejų trobeles, šviesos ir oro permainas. Jo darbuose beveik nėra žmonių, o natiurmortų ar portretų jis netapė.
Ypatingą vietą Knaufo kūryboje užėmė „itališkas vaizdas“ – žvilgsnis nuo Uošvės kalno į Purvynės trobeles pro palinkusią pušį. Šį motyvą jis tapė daug kartų, kaskart keisdamas šviesą, žiūros tašką, spalvas. Kurėnai – dar viena jo vizitinė kortelė. Laivai drobėse įgauna tvirtą formą, dažnai primena viduramžių karo flotiles – tamsūs, masyvūs, grėsmingi.
Spalvinė kalba ir technika
Knaufo tapybai būdingas šiltas koloritas – žemės tonai, rusvai žali atspalviai, pastelinis fonas, kartais ryškūs akcentai – raudona, geltona, mėlyna. Objektai jo paveiksluose dažnai apgaubti lengvos miglos, kontūrai išsilieja, o spalvos plokštumoje suskamba subtiliai. Paveiksluose juntama ir faktūra – potėpiai įvairūs, vietomis ekspresyvūs, kitur lygūs ir glotnūs.
Paveldas ir atmintis
Carlas Knaufas buvo vienas populiariausių tapytojų tarp Nidos kurorto svečių tarpukariu. Nors po Antrojo pasaulinio karo jo vardas buvo beveik pamirštas, šiandien jis vėl atrandamas. Daug jo kūrinių išgelbėjo žmona, bėgdama į Vakarus – ji nugabeno apie 70 paveikslų ir bandė juos parduoti. Dabar Knaufo darbai išsibarstę po privačias kolekcijas, bet jų vertė auga.
Tiksli Knaufo kapo vieta Nidoje nežinoma. Pasak menotyrininkės Majos Ehlermann-Mollenhauer, jis palaidotas greta dailininkų globėjo Hermanno Blodės. 2015 m. senosiose Nidos kapinėse jo atminimui pastatytas simbolinis kryžius.
Knaufo kūryba – neatsiejama Nidos dailininkų kolonijos istorijos dalis ir viena ryškiausių Kuršių nerijos tapybinių interpretacijų XX a. pirmoje pusėje.
Padėka
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija reiškia didžiulę padėką Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai, kurie suteikė išskirtinę galimybę eksponuoti originalų ir nepaprastai vertingą Carlo Knaufo paveikslą.
A. Popovas ir J. Kosinova subūrė didžiausią Lietuvoje bei vieną įspūdingiausių Europoje meno kūrinių kolekciją, atspindinčią Nidos dailininkų kolonijos ir Rytprūsiuose kūrusių menininkų palikimą. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus teikime pabrėžiama, kad kolekciją sudaro daugiau nei 1500 tapybos ir grafikos darbų, sukurtų per 250 autorių nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pirmosios pusės.
Svarbiausią kolekcijos dalį sudaro Karaliaučiaus dailės akademijos dėstytojų – Richardo Pfeifferio, Olafo Jernbergo, Arthuro Degnerio, Fritzo Burmanno ir kitų – darbai, taip pat jų žymių mokinių, tarp kurių – Ernstas Bischoffas-Culmas, Eduardas Bischoffas, Karlas Eulensteinas, Ernstas Mollenhaueris, kūriniai. Rinkinyje taip pat gausu autorių iš kitų Vokietijos regionų – pavyzdžiui, Georgo Gelbke ar Emmy Brode, kurie nuolat sugrįždavo į Kuršių neriją, įkvėpti jos unikalios dvasios.
Kolekcija plačiai pristatyta Lietuvoje ir sulaukė tarptautinio dėmesio. Rinkinį sudarantys darbai eksponuoti parodose Vokietijos miestuose – Švane, Liuneburge bei šių metų rugsėjį Arenshope, taip pat Prancūzijos Barbizone. Artimiausiu metu šis unikalus dailės paveldas, sukurtas Prūsų Lietuvoje ir Kuršių nerijoje, bus rodomas Belgijoje ir Nyderlanduose.
A. Popovui ir J. Kosinovai 2024 m. įteikta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.