„Zavišinėse“ atkreiptas dėmesys į mažąją architektūrą – pavėsines

Data

2022 09 09

Įvertinimas
0
20220828_182542.jpg

Rugsėjo pirmą savaitgalį architektų bendruomenė tradiciškai rinkosi Nidoje – vyko kasmetinis architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizuojamas renginys, vadinamas „Zavišinėmis“. Šių metų renginio tema – „Atostogos. Architektūra“ – kvietė architektus ir kitų sričių atstovus reflektuoti iš skirtingų perspektyvų apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos vaidmenį, kuriant savitą pabėgimo estetiką ir stengiantis atsakyti į klausimą – kuo Kuršių nerija tinkama norint ištrūkti iš kasdienybės?

Dar kartą buvo sugrįžta prie knygos „Neringa. Architektūros gidas“  klausantis prof. dr. Marijos Drėmaitės įžvalgų apie „zavišizmą“. Profesorės nuomone, tai kas dar yra išlikę iš A. Zavišos laikų sukurtos regionalistinės architektūros, reiktų inventorizuoti ir saugoti kaip objektus atspindinčius regionalistinės architektūros kūrimo laikmetį. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pritaria tokiam požiūriui ir yra pasirengusi bendradarbiauti atliekant tokią regionalistinės architektūros inventorizaciją.

Renginio metu buvo pristatyti Kauno universiteto doktoranto Arvydo Urbio tyrimo „Poreikiai gamtinio kraštovaizdžio raiškai. Neringos kurorto atvejis“ rezultatai. Neliko abejonių, kad labiausiai svečius į neriją traukia baltosios pustomos kopos. Tačiau antroje vietoje yra šio pusiasalio brandūs miškai. Respondentai nurodė, jog šiame smėlio pusiasalyje svarbiausia yra natūralumas, laukiniškumas, nepaliestumas, ekologinė darna, nepažeistumas, gyvybingumas. Taip pat – vietos jausmas, didingumas, dvasia, išskirtinumas.

Itin įdėmiai  architektai klausėsi kraštovaizdžio dizainerės Rasos Laurinavičienės pranešimo „Kaip pagauti vietos dvasią. Želdynai Kuršių nerijai“. Dizainerė labai gerai atsiliepė į šiuo metu kuriamus želdinius Neringoje ir davė daug gerų praktinių patarimų, kuriuos bus siekiama išpildyti ateityje.

„7.13. poilsio paskirties pastatai“ – jauni architektai Gabrielė ir Šarakauskai pristatė savo suprojektuotus originalius poilsio paskirties pastatus, kurie daugiausia realizuoti kitoje marių pusėje – Svencelėje.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser savo pranešime „Kai danguje nėra debesų. Pavėsio paieškos Kuršių nerijoje“  atkreipė dėmesį į labai svarbų atostogų atributą – pavėsines. Net ir šioje srityje keičiasi mados bei įpročiai. Labiausiai liūdina, kai pavėsines renkamasi iš masinės gamybos asortimento. „Labai norėtųsi paprašyti Neringos gyventojų statyti pavėsines, kurios dera prie aplinkos ir joms drąsiai būtų galima suteikti epitetą – Kuršių nerijos stilius. Renkantis būstą atostogoms, pavėsinė ir želdynai gali turėti ypatingą trauką. O mes, tradicijų puoselėtojai, norėtume, kad kultūros paveldo teritorijose ne tik namas taptų saugomas, bet ir tai kas yra šalia jo“, – pasakojo A. Feser.

Architektams taip pat buvo parodytas naujasis takas į Parnidžio kopą su šviežiai įrengtais laiptais bei regyklomis – kaip sėkmingo Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bendradarbiavimo pavyzdys.

Renginio kulminaciniu tašku tapo Šarūno Kiaunės projektavimo studijos architektų apdovanojimas. Jų projektas – Multifunkcinė salė Zaraso saloje – atnešė jiems antrą pergalę rekreacinės architektūros konkurse ir buvo pripažintas geriausiu 2021 metais realizuotu rekreaciniu projektu Lietuvoje.

Tikimasi, kad atostogų architektūros tema šiame renginyje dar bus tęsiama, o ateities diskusijose bus ieškoma ryšio tarp tradicijos ir šiuolaikiškumo. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija dėkoja organizatoriams – Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondui, jo vadovei architektei Ramunei Stasevičiūtei bei jos ištikimiems pagalbininkams – Jurgitai Raišutienei ir Aurimui Baužiui.

 

KNNP informacija