Vykdoma pilkųjų kopų pokyčių stebėsena
Aplinkos apsaugos agentūros dronas „Kiras“ ir jo pilotai padėjo atlikti stebėjimus Naglių gamtiniame rezervate. Agilos ir Vingio kopos buvo stebimos ir matuojamos naudojant nuotolinį aerokartografavimo metodą, padėsiantį įvertinti dabartinę jų būklę ir kaitos tendencijas.
Siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kopų gamtinę įvairovę, tenka spręsti nelengvus uždavinius – kaip atrasti pusiausvyrą tarp nuolatinio judėjimo ir kitimo stadijų? Šiandien taikomi tyrimų metodai, gali padėti rasti sprendimus ir priemones kaip išgelbėti pilkąsias kopas, kad jų nepasiglemžtų miškas, kaip sustabdyti pilkųjų kopų augalų skverbimąsi į baltąsias, kaip išsaugoti pustomas kopas ir tuo pačiu sulaikyti smėlį, kad jis kopų šlaitais nesusrūtų į marias. Nors, reikšmingiausią poveikį smėlio judėjimui turi pajūrio vėjai, tačiau netinkamas žmonių elgesys sutrumpina kopų gyvavimą. Naglių gamtinio rezervato mokomajame take vyksta dideli kopų reljefo pokyčiai dėl žmogaus veiklos. Ten, kur žmonės daugiausiai vaikšto – kopų reljefas sparčiausiai kinta. Pėdas smėlyje vėjas greitai paverčia duobe, o duobė virsta griova. Diena iš dienos žmonėms einant tuo pačiu taku, griova gilėja. Tokių veiksmų pasekmes patyrė kopa Naglių gamtiniame rezervate per kurią vedė mokomasis takas. Kopa buvo padalinta į dvi dalis. Dabar takas perkeltas į naują vietą, kad pažeista kopa dėl joje įrengtų smėlio gaudyklių galėtų atsigauti.
Naglių gamtinio rezervato išskirtinumas – nuolat kintanti gamtinė aplinka. Vėjų pustomas smėlis sukuria unikalų kopų kraštovaizdį. Skurdūs, greit įkaistantys dirvožemiai, vandens trūkumas lemia tai, kad šiose vietose gali augti tik smėlynų ir sausų vietų augalai. Tuose plotuose, kur dėl miško artumos ar reljefo yra užuovėja ir pustymas menkesnis, smėlis palaipsniui apauga pilkųjų kopų augalais. Ten kur vėjas gali siautėti nieko netrukdomas, auga tik užpustymą ir nupustymą galintys ištverti smėlynų augalai. Taip susikuria mozaikiškai persimaišiusios savitos pajūrio smėlynų buveinės.
Toliau bendradarbiaudami su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais, Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai ieško geriausių sprendimų Agilos ir Vingio kopose surinktų duomenų panaudojimo klausimais, siekiant apsaugoti išskirtinio pilkųjų kopų kraštovaizdžio vertybes.
Atnaujinimo data: 2023-06-14
Taip pat skaitykite:
Žiemos iššūkiai Kuršių nerijos jūros krantams
Ieškome Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) (architekto)
Paskutinis Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knygos“ pristatymas