Vilniuje paminėta 25-oji Kuršių nerijos sukaktis UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
Gruodžio 2 d. Vilniaus senamiesčio kino teatre „Pasaka“ įvyko šventinis renginys, skirtas paminėti 25-ąsias Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą metines. Į jį susirinko UNESCO, nacionalinių institucijų, savivaldybių, kultūros ir saugomų teritorijų bendruomenės atstovai bei Kuršių nerijos gyventojai – visi, kuriems rūpi šio išskirtinio kultūrinio kraštovaizdžio ateitis.
Kuršių nerija pasaulinį pripažinimą pelnė 2000 m. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdyje Australijoje, Kernse. Šis įvertinimas tapo stipriu postūmiu ilgalaikei apsaugai, darniam planavimui ir bendruomenių sutelkimui saugant išskirtinę visuotinę vertę.
„Mūsų nerija – retas ir gyvas žemės eksponatas, kuriame viskas tikra. Tas sausumos ruoželis yra jauniausias, jame daug kas alsuoja pirmgimiškumo nuotaika, nemažai ir po šiai dienai tveriama. Čia raiškiau nei kitur jaučiame ir žmogaus, žemės keitėjo, rankos galią. Ką ir sakyti – mūsų nerija tik pati į save panaši, taigi – nuostabi“, – cituodama prof. Česlovo Kudabos žodžius, kelią į pasaulinį pripažinimą prisiminė ilgametė nacionalinė koordinatorė Rūta Baškytė, viena svarbiausių šio proceso liudininkių ir dalyvių.
Vakaro pradžioje svečiai išvydo WideWings kūrybinės komandos trumpametražį filmą „Kelionė į save“, sukurtą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos užsakymu. Filmas perteikė žmogaus ryšį su nerija – įkvėpimo ir ramybės šaltiniu.
Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė (nuotoliu), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, LR aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis, Klaipėdos miesto vicemeras Giedrius Didjurgis, Neringos mero patarėjas Antanas Vinkus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.
Šia simboline proga paskelbta svarbi žinia – baigtas rengti ir UNESCO Pasaulio paveldo centrui perduotas Kuršių nerijos valdymo plano projektas. Tai strateginis dokumentas, nustatantis ilgalaikes apsaugos ir darnaus tvarkymo gaires, užtikrinančias išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimą ateities kartoms.
„Esame ant ribos, kuomet didžioji vietos gyventojų dalis bus tie, kurie nuolat negyvena Kuršių nerijoje. Pamąstykime ir patys sau atsakykime, kaip tai gali veikti vietos identitetą, vietos dvasią?“ – nepatogius klausimus savo kalboje kėlė Lina Dikšaitė.
Vakaro kulminacija – režisieriaus Algimanto Puipos kino klasikos filmas „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983), sukurtas pagal H. Drachmano novelę „Romanas kopose“. Šis kūrinys dar kartą priminė, kad Kuršių nerija – ne tik geografinė vieta, bet ir kultūrinė bei istorinė erdvė, kurioje susilieja žmogus, gamta ir laiko tėkmė.
Renginys tapo proga prisiminti tuos, kurie aktyviai prisidėjo prie tarptautinio pripažinimo ir nuosekliai rūpinasi Kuršių nerijos išsaugojimu. Vakaro eigoje ne kartą nuskambėjo bendras įsipareigojimas – puoselėti šią išskirtinę pasaulio paveldo vietovę ir perduoti ją ateities kartoms.
Nuotraukos Mariaus Morkevičiaus
Atnaujinimo data: 2025-12-04
Taip pat skaitykite:
Žiemos iššūkiai Kuršių nerijos jūros krantams
Ieškome Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) (architekto)
Paskutinis Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knygos“ pristatymas