Tylos - Mirties slėnyje vykdyti geofiziniai tyrimai

Data

2022 08 08

Įvertinimas
1
Mirties_slenis_22.jpg

Šių metų liepos 10-12 dienomis Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto doc. Donatas Pupienis bei Viskonsino universiteto Eau Claire (University of Wisconsin – Eau Claire) Geografijos ir antropologijos katedros prof. H. Jol kartu su studentais Delia Ihinger, Taylor Phillips, Mikoy Barrow, Tristan Wirkus ir Brianna Jol Kuršių nerijos nacionaliniame parke atliko geofizinius (žemo dažnio georadaru – GPR) ir topografinius tyrimus.

Mokslininkai kartu su studentais tyrimo metu siekė sudaryti Tylos – Mirties slėnio topografinį žemėlapį bei nustatyti preliminarią buvusios Prancūzų karo belaisvių stovyklos vietą. Taikant pažangius geofizinius metodus ir topografinius matavimus buvo siekiama ištirti Tylos – Mirties slėnio geologinę struktūrą ir morfologinius pokyčius. Tyrimų metu skirtingo dažnio georadarais (naudotos 200 ir 500 MHz dažnio antenos) buvo atlikti neinvaziniai – geofiziniai slėnio tyrimai, o taikant pasaulinės palydovinės navigacijos sistemą (GNSS) išmatuoti aukščiai septyniuose profiliuose - 6 813 m² plote.

Georadaro pjūvio kairėje 1-2 m gylyje išsiskiria marių mergeliai, o dešinėje 0-2 m gylyje eoliniai sluoksniai. Tyrėjų nutorauka.

Atlikus preliminarią geofizinių duomenų analizę tyrimų plote po žeme išskirtinių antropogeninių objektų ar geofizinių anomalijų, susijusių su prancūzų karo belaisvių stovykla kol kas neaptikta. 2023 metais numatoma vykdyti detalesnius geofizinius tyrimus ir išžvalgyti didesnį plotą – vakarų kryptimi. Atlikus geofizinius slėnio tyrimus nustatyta, kad 1-2 metrų gylyje po eoliniais dariniais slūgso marių mergelių sluoksnis (4 pav.). Gautus tyrimų rezultatus 2023 metais planuojama pristatyti tarptautinėje „Geological Society of America“ konferencijoje. Remiantis gauta tyrimų medžiaga planuojama parengti mokslinę publikaciją ir bakalauro darbą.

Tyrimai finansuoti vykdant Viskonsino universiteto Eau Claire „Imaging Holocaust and Coastal Environments: Latvia and Lithuania“ projektą.

 

Parengė:

Chemijos ir geomokslų fakulteto

Geomokslų instituto

Hidrologijos ir klimatologijos katedros

doc. D. Pupienis