2024-09-03

Praktinės dirbtuvės Smiltynėje atskleidė svarbiausius klimato kaitos iššūkius Kuršių nerijai

Praėjusią savaitę Kuršių nerijoje, Smiltynėje, Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kitų institucijų atstovai, akademinė bendruomenė bei vietos gyventojai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse „Kultūros paveldo (Kuršių nerijos) pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“. Dirbtuvėse pristatyta Australijos mokslininkų metodika (angl. Climate Vulnerability Index, CVI) Lietuvos pasaulio paveldo vietovei taikyta pirmą kartą.

James Cooko universiteto (Australija) mokslininkų prof. Scotto Herono ir dr. Jonu Day parengta tarptautinė klimato kaitos pažeidžiamumo metodika sukurta remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ketvirtąja vertinimo ataskaita. Iš kitų ji išsiskiria tuo, kad yra grindžiama išskirtine visuotine verte, moksliniais duomenimis ir bendruomenės žiniomis. Derinant klimato ekspertines ir bendruomenės žinias, nustatomos pagrindinės klimato grėsmės ir jų pasekmės vertybei, taip pat bendruomenės gebėjimas reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir gyvenimo sąlygų. Tai – ypatingai svarbu vertinant Kuršių neriją kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybę.

S. Gentvilas dirbtuvese.jpg

„Kuršių nerijos istorija prasidėjo nuo kovos su vėju, tačiau apauginus kopas mes išsaugojome šią vietą ir jos unikalumą. Šiuo metu vykstanti klimato kaita ir kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis šiai Lietuvos kultūrinei vertybei. Šios dirbtuvės padėjo identifikuoti kryptis, kuriomis kartu su Kultūros ministerija turėsime dirbti apsaugant Kuršių neriją nuo klimato kaitos padarinių”, – renginyje apsilankęs kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

Dirbtuvėse Kuršių nerijoje svarstytas vietos pažeidžiamumas klimato kaitos veiksniams iki 2070 metų, pasitelkus didžiausių emisijų scenarijų RCP8.5. Prognozuojama, kad anglies dioksido emisija ir temperatūra toliau kils visą XXI amžių, per metus padaugės iki 8 dienų, kuomet bus sulaukta intensyvių kritulių, o iki 60 cm pakilęs jūros lygis, bangos ir audros prisidės prie intensyvesnės krantų erozijos. Šie veiksniai, anot praktinių dirbtuvių dalyvių, sukels nemažai iššūkių ne tik gamtinei, bet ir kultūrinei aplinkai. Įvertinus kylančios temperatūros tendencijas, pakrančių eroziją ir intensyvius kritulius, siejamus su vėjo gūsiais ir audromis, jų padariniai veiks ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius vietos bei tarptautiniu lygmenimis.

„Ekspertų išryškintus klimatinius veiksnius pastebime jau šiandien. Deja, tai – pasaulinės tendencijos, kurių negalime suvaldyti, tačiau bendradarbiaudami galime tinkamai pasiruošti ir sušvelninti poveikį. Ši įvairių sričių ekspertus sujungusi diskusija dar kartą įrodė, koks svarbus yra tarpinstitucinis dialogas, ekspertinės informacijos dalinimasis, įsiklausimas į bendruomenės poreikius. Svarbiausi sprendimai neabejotinai nuguls į šiuo metu rengiamą Kuršių nerijos valdymo planą“, - teigia dirbtuvėse dalyvavusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.

OM_1725359187127.jpeg

UNESCO Kultūros ir gamtos paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai katedros vadovas prof. Scottas Heronas atkreipė dėmesį, kad galutinėje Kuršių nerijos CVI ataskaitoje, be rekomenduojamų prisitaikymo strategijų, taip pat turėtų būti identifikuotos tyrimų, politikos ir gairių spragos, kurias būtina toliau nagrinėti bei užpildyti.

Su ekspertų nustatytu rizikos vertinimu ir išsamia Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai ataskaita visuomenė susipažinti galės iki šių metų pabaigos. Kartu su Jameso Cooko universiteto mokslininkais pastarąją rengia Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai. Ekspertų įžvalgos apie Kuršių nerijos pažeidžiamumą taps reikšmingu žingsniu stiprinant UNESCO pasaulio paveldo vietovių atsparumą klimato kaitos poveikiui ir siekiant išsaugoti jų unikalią vertę ateities kartoms.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuotos tarptautinės dirbtuvės įgyvendintos bendradarbiaujant su projekto partneriais Aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.

Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

image00100.jpeg

Daugiau informacijos:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos informacija

CVI