Pavasaris ateina į mūsų darželius

Data

2022 04 20

Įvertinimas
0
Vytautas Petrikas Piliarozes.jpg

Vytautas Petrikas

Sodybose, soduose ir kiemuose įsibėgėja pavasariniai darbai. Jau sodinami medžiai, krūmai, formuojamos vejos ir gėlynai. Sodybos Kuršių nerijoje – tai kruopščiai šeimininkų išpuoselėti ploteliai, kuriuose susipina spalvos, formos, aromatai. Gėlininkai didžiuosius Lietuvos miestus jau seniai puošia įmantriomis gėlių kompozicijomis. Spalvų deriniai, simetriški ar asimetriški ornamentai, tokioms erdvėms parinktos augalų rūšys ir formos. Miesto gėlynai tokie lai ir būna, o štai namuose, sode ar sodyboje, norisi tikro, natūralaus, neperkrauto formomis ar spalvomis darželio, kad būtų pačiam gražu pažiūrėti ir svečiui parodyti.

 

Kristina Valasevičienė

 

Kuo skiriasi didmiesčio ir Kuršių nerijos sodybų kiemai?

Atsakymas labai paprastas – ką pasidarai savomis rankomis, sėji, prižiūri su pagarba ir džiugesiu – rezultatai bus matomi kaimynui, svečiui, keliautojui. Ar pastebėjote, kokios sodybos Neringoje sulaukia daugiausia lankytojų dėmesio? Atsakymas irgi labai paprastas – jaukios. Tos, kurios akį traukia paprastomis spalvų kompozicijomis, neperkrauta gausa. Tad jei į savo darželį įsileisime lauko pievų gėles, kurias jau visi senai pamiršo, tikrai sulauksite kaimynų ir svečių dėmesio.

Dabar žmonės Kuršių nerijoje nebenori vien tik gaudyti žuvį, rinkti miško ir jūros gėrybes. Jie nori gražią vasaros dieną išeiti į kiemelį, jaukiai pasėdėti, užuosti gėlių kvapą, pajausti žiedlapio švelnumą. Sukurti jaukią, patrauklią aplinką ramiam poilsiui, darbas nelengvas, bet laukiamas (įsivaizduojamas) rezultatas verčia pasistengti.

Vytautas Petrikas

 

Amžinoji klasika sodybos želdinime?!

Ar sodybos želdinime (kaip ir madoje) egzistuoja laiko patikrintas, išliekančios vertės, nepavaldus laikui, aukščiausios kokybės, geriausias ir pan. stilius? Taip. Klasika, kaip sakoma – be pralaimėjimo. Pirmieji sodybų darželiai nepasižymėjo žiedų, spalvų, stilių gausa. Juose daugiausia būdavo sodinamos vaistažolės, prieskoniai. Vėliau į darželius atkeliavo įvairūs kvapnių gėlių žiedai. Kai kurie jų, kaip lelija – nusižiūrėta iš Šventųjų paveikslų, rūtos į Lietuvos darželius  atkeliavo su vienuolėmis, daug gėlių lietuvės „prisijaukino“ iš laukų, miškų, paupių ar pamario.

Kuriant sodybų aplinką, labai svarbu prisiminti, kad nauja – tai seniai pamiršta sena. Be to klasika gali būti ir moderni, tačiau ne tokia moderni, kad darželis būtų paverstas botanikos sodu.  Neretai sutinkamas tujas puikiai gali pakeisti lazdynai, putinai, ožekšniai, gudobelės, karklai, gluosniai, sausmedžiai, sedulos, raugerškiai. Ir naudinga, ir gražu, ir autentiška. Kuršininkai kiemus puošė augindami saulėgrąžas, jurginus, piliarožes, mirtas.

Kiekvienas kraštas turi savo mėgiamus augalus. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad kuršininkai mėgo nedaug priežiūros reikalaujančias gėles tai - astrai, auskarėliai, paprastoji baltagalvė (labai panaši į ramunę), gaisrena (ilgai žydi), kvapusis mairūnas ir dar daug daug kitų. Kadaise buvo manoma, kad mairūnų aromatas gina žmogų nuo nelaimių ir saugo jo sveikatą. Kvapnių, spalvingų, naudingų ir paprastai auginamų gėlių sąrašą galima rasti leidinyje „Ei, kieno kieno žalias kiemelis“.

Darželis apie 1937 m.

 

Kaip ir ką sodinti, kad nesusipyktumėte su kaimynu?

Dažniausiai nesutarimų su kaimynais kyla dėl per arti sklypo ribų ar namo atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse aprašyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

 

Pats metas palinkėti gražaus, kvapnaus, jaukaus darželio.

Dalinkitės šiuo grožiu su aplinkiniais.

Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja N. Piekienė

Kristina Valasevičienė