Lietuvos ekspertai diskutavo apie Norvegijos Reruso miestelio pažeidžiamumą klimato kaitai
Rugpjūčio 20–23 d. Norvegijoje, Reruso mieste, surengtos tarptautinės praktinės dirbtuvės, skirtos vertinti šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumą klimato kaitai, naudojant Pažeidžiamumo klimatui indekso (CVI) metodiką. Dirbtuvėse dalyvavo LR Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai.
Šiose kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvos delegacija ne tik sėmėsi patirties, bet ir dalinosi savo žiniomis ir praktika apie galimus kovos su klimato kaita būdus.
Reruso miestelis ir jo apylinkės 1980 m. buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl šios vietos, susijusios su vario kasyba, unikalumo ir industrinio kultūrinio kraštovaizdžio. Miestelis garsėja dar nuo XVII a. išlikusiais vienaukščiais ir dviaukščiais mediniais architektūros pastatais, simbolizuojančiais ilgalaikės kultūros, pagrįstos vario kasyba atokiame atšiauraus klimato regione, kūrimąsi ir klestėjimą.
Šioje vietovėje oro temperatūra gali nukristi žemiau -20 ℃, todėl susiduriama su klimato kaitos iššūkiais, kurie gali kelti pavojųšio unikalaus kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimui.
Dėl dažnų atšilimo ir užšalimo ciklų, šlapdribų, padidėjusios drėgmės ir aukštesnės temperatūros medinės konstrukcijos namai tampa labiau pažeidžiami dėl atmosferos poveikio ir kenkėjų. Pavojus kyla ir dėl žiemos sezono pokyčių – užšalę ežerai ir upės šiame kultūriniame kraštovaizdyje yra pagrindinė žiemos kelių infrastruktūros dalis, todėl, jų nelikus, kyla logistinių iššūkių.
Reruso miestelis
Miestelio pažeidžiamumas įvertintas kaip vidutinis
Siekiant įvertinti vietovės jautrumo klimato kaitai vertinimą ir planuoti veiklas klimato kaitos atsparumui didinti, pasirinkta pažeidžiamumo klimatui indekso (CVI) metodika, kurią parengė Jameso Cooko universiteto Šiaurės Kvinslande (Australija) ekspertai. Tai yra vertinimo įrankis, sukurtas remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ketvirtąja vertinimo ataskaita. Šis įrankis vertina tiek bendruomenės, tiek pasaulio paveldo vietovių pažeidžiamumą. Per pastaruosius metus Norvegijoje toks tyrimas jau atliktas du kartus – Vegos salynui ir Brygeno istorinio uosto kvartalui.
Dirbtuvių metu kalbėta, kad Reruso UNESCO objektui didžiausią grėsmę kelia auganti vidutinė oro temperatūra, dažnėjantys intensyvių kritulių atvejai, sausros, sniego dangos bei ledo storio mažėjimas. Šie veiksniai keičia vietovės mikroklimatą, kenkia kultūriniams kraštovaizdžiams ir tradiciniam miestelio gyvenimui. Atsižvelgus į bendruomenės ir institucijų gebėjimus prisitaikyti prie šių pokyčių, šio miestelio pažeidžiamumas buvo įvertintas kaip vidutinis.
Taip pat aptartos galimos priemonės Reruso regionui, kurios galėtų sustiprinti vietovės prisitaikymą prie klimato kaitos.
Seminaras apie klimato kaitą – ir Kuršių nerijoje
Šiame susitikime buvo kalbėta ir apie tokio seminaro organizavimą Kuršių nerijoje rugpjūčio 26–30 d.
„Klimato kaita kultūros ir gamtos paveldą skirtingose vietovėse veikia skirtingai. Mūsų seminaras Reruso mieste, kuriame dalyvavo bendruomenės nariai kartu su mokslininkais ir specialistais, atskleidė didžiausias grėsmes šio pasaulio paveldo kultūrinio kraštovaizdžio vertybėms. Džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos partneriais galėsime įvertinti ir Kuršių nerijos pažeidžiamumą klimato kaitos požiūriu“, – sakė profesorius Skotas Heronas, vienas iš klimato pažeidžiamumo indekso kūrėjų ir UNESCO paveldo pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ekspertas.
Šie vertinimai dėl Kuršių nerijos taps svarbiu žingsniu siekiant sustiprinti UNESCO paveldo vietovių atsparumą klimato kaitai ir išsaugoti jų unikalią vertę ateities kartoms.
Atnaujinimo data: 2024-08-27
Taip pat skaitykite:
Žiemos iššūkiai Kuršių nerijos jūros krantams
Ieškome Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) (architekto)
Paskutinis Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knygos“ pristatymas