Kuršių nerijoje vykdyti kerpių įvairovės tyrimai
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bendradarbiaudama su Gamtos tyrimų centru inicijavo kerpių įvairovės Kuršių nerijoje tyrimą, apimantį pilkųjų kopų buveines didžiajame kopagūbryje ir pajūrio palvėje. Tiriami ir Juodkrantės sengirės medžiai, kiti miško plotai, ypač tie, kuriuose aptinkami brandūs, neužpavėsinti juodalksniai.
Kerpės – ypatinga grybų grupė, pasižyminti specifiniu simbiontiniu gyvenimo būdu kartu su dumbliais ir (arba) melsvabakterėmis. Iš tiesų, nesuklystume teigdami, kad kerpė, tai net ne organizmas, o atskira mini ekosistema. Žvelgdami į neaprėpiamus pilkųjų kopų plotus ar šimtmečių istoriją menančius sengirės medžius nesusimąstoma, kokia gausi kerpių įvairovė gali būti.
Kerpių įvairovės tyrimų Kuršių nerijoje pradžia galima laikyti XIX a. pabaigą – jau to meto gamtos tyrėjai suprato sengirės gamtinį unikalumą – Juodkrantės apylinkėse buvo aptikta tokių kerpių rūšių, kurios Lietuvoje daugiau niekada nebuvo aptiktos iki pat šių dienų. Nereguliarūs ir nevienodo masto kerpių tyrimai buvo atliekami ir vėlesniais laikotarpiais. Paskutinis išsamus Kuršių nerijoje aptinkamų kerpių ir su jomis susijusių grybų (224 rūšių) sąrašas buvo sudarytas 1998 m., o vėliau vykdyti kerpių tyrimai Kuršių nerijoje apsiribojo lokaliais didžiųjų kormoranų kolonijos ar buvusių gaisraviečių teritorijų tyrimais.
Birželio 5-9 dienomis vykdyti tyrimai dar bus tęsiami, o ar prieš 25 m. sudarytas kerpių rūšių sąrašas pasipildys, ar pavyko vėl aptikti kadaise nerijoje rastas kerpių rūšis, taip pat, kokias retas kerpių rūšis galime aptikti Kuršių nerijoje ir atsakymus į kitus klausimus apie kerpes, direkcija kvies išgirsti ateinantį rudenį, apibendrinus vykdomo tyrimo rezultatus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Biologinės įvairovės skyriaus darbuotojai, dėkoja tyrimą atliekančiai Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovei, vyriausiajai mokslo darbuotojai lichenologei dr. Jurgai Motiejūnaitei, už galimybę direkcijos specialistams dalyvauti tyrime kartu ir pagilinti turimas lichenologines žinias.
Nuotraukos: K.Dambrauskienės, D.Juškevičienės
Atnaujinimo data: 2023-06-14
Taip pat skaitykite:
Žiemos iššūkiai Kuršių nerijos jūros krantams
Ieškome Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (-ės) (architekto)
Paskutinis Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knygos“ pristatymas