Kiekvieną dieną stebėsi - prie mokslo prisidėsi!

Data

2022 03 18

Įvertinimas
1
Varnenas.jpg

Gyvosios gamtos gyvenime yra stebimas ritmiškumas, tačiau priklausomai nuo kasmet kintančių oro sąlygų, sezoninių reiškinių kalendorinės datos gerokai skiriasi. Kiekvienam sezono tarpsniui yra skirtingi fenoindikatoriai [1], pvz.: tikrojo pavasario periodo trukmę Lietuvoje tiksliausiai galime nustatyti užfiksavus vėlyvojo pavasario pradžios indikatorių – paprastojo kaštono pražydimo datą. Įsivaizduokite, jeigu tarkime Vilniaus krašte, kaštonas pražydo anksčiau, o Klaipėdoje vėliau trimis dienomis, tai galime drąsiai teigti, jog Vilniaus krašte, tikrasis pavasaris atėjo anksčiau net trimis dienomis, nei Klaipėdoje!

Fenologiniai metai yra dalijami į keturis sezonus: pavasario, vasaros, rudens ir žiemos. Kiekvienas sezonas yra suskirstomas į dar keletą periodų.

Kaip tai daryti taisyklingai? Viskas labai paprasta! Fenologiniams stebėjimams reikia pasirinkti tokias vietas, kuriose būtų patogu reguliariai stebėti pasirinktus objektus – kitaip tariant, susikurkite maršrutą, kuriuo laikas nuo laiko eisite. Žinoma, pakankamo tikslumo duomenys gaunami, kai stebėjimai vykdomi kas antrą dieną. Tik pavasarį, kada reiškinių požymiai greitai kinta, rekomenduojama stebėti kasdien.

Kaip pildyti lenteles? Fenologinės fazės pradžia (pvz.: ankstyvasis pavasaris arba tikrasis pavasaris) nustatoma ne tada, kuomet pažymite vieną rodiklį (pvz.: atgyja vorai), o kai šioje sezono fazėje pažymite net apie 10 % stebimų indikatorių. Ir, žinoma, nepamirškite užrašyti atlikto stebėjimo datos! Tad jeigu atliktumėte šiuos stebėjimus metai iš metų, galėtumėte matyti, kuriais metais pavasaris atėjo anksčiau, kuriais metais žiema užsibuvo ilgiau, ir kokį poveikį šių sezonų trukmė turėjo gamtai.

Gerai pagalvok! Būtų geriausia, jog prieš susikuriant savo maršrutą – pasidarytumėte namų darbus – susipažintumėte su fenologiniais indikatoriais (kurie nurodyti stebėjimų lentelėse) ir pagalvotumėte, kurioje vietoje galite stebėti tam tikrus objektus, esančius sąraše. Kuo daugiau objektų įeis į jūsų maršrutą, tuo tyrimas bus tikslesnis. Taip pat reiktų pasirinkti vieną stebėjimo vietovę, nes pvz.: Klaipėdoje vykdomi gamtos stebėjimai skirsis nuo Gargžduose vykdomų stebėjimų, dėl vietovės atstumo ir besiskiriančių oro sąlygų. Nepamirškite nurodyti kiekvieno indikatoriaus stebėjimo datą.

Atkreipkite dėmesį! Dėl kasmet kintančių oro sąlygų sezoninių reiškinių kalendorinės datos gali gerokai skirtis, todėl mėnesių pavadinimai pateikti tik kaip orientaciniai ir gamtiniai reiškiniai gali nesutapti su sezoną žyminčiu mėnesiu.

Kad jūsų stebėjimai įgautų prasmę, jums reiktų:

  1. Prie kiekvieno užfiksuoto indikatoriaus parašyti stebėjimo datą.
  2. Būtina pažymėti, kurioje Lietuvos vietovėje buvo vykdomi jūsų stebėjimai.
  3. Pasirinkite, ar užbaigę sezoninius stebėjimus, ar visus pilnų metų stebėjimus siųsite mums. Jūsų stebėjimus apibendrinus, galėsime daryti išvadas kaip keitėsi metų laikai priklausomai nuo skirtingų Lietuvos rajonų bei klimato įtakos.
  4. Siųsite savo stebėjimus šiuo el. paštu: stebejimai@nerija.lt, būtinai nurodę stebėjimo vietovę bei už kurį laikotarpį atsiunčiate savo anketas.

 

Spalvota anketa spausdinimui: /uploads/nerija/documents/files/Fenologijos%20anketa%20spalvota%20(1).pdf

Nespalvota anketa spausdinimui: /uploads/nerija/documents/files/Fenologijos%20anketa%20nespalvota%20(1)nauja.pdf

[1] Kulienė L. (red.), 1983: Taikomoji fenologija Lietuvoje. Mokslas, Vilnius.