Karo randai gamtoje: Ukrainos saugomų teritorijų patirtis
Nacionalinis gamtos parkas „Biloberežžia Sviatoslava“ nuo plataus masto Rusijos karo invazijos pradžios patiria tiesioginį karo poveikį. Didžioji parko teritorijos dalis, esanti Kinburno pusiasalyje, nuo 2022 m. kovo mėnesio yra okupuota. Už pusiasalio ribų esanti parko teritorija – Solonec -Tuzli ežeras – pagal Ukrainos Vystymo ministerijos sudarytą sąrašą priskiriama galimų karo veiksmų teritorijoms.
Karo veiksmai ir dalies Nacionalinio gamtos parko „Biloberežžia Sviatoslava“ okupacija sukėlė kritinę grėsmę unikalių gamtinių kompleksų išsaugojimui. Dramatiškiausia padėtis susiklostė okupuotame Kinburno pusiasalyje, kur dėl saugios prieigos nebuvimo neįmanoma laiku gesinti gaisrų, vertinti jų padarytos žalos ir vykdyti mokslinių lauko tyrimų. Didelio masto ir pasikartojantys gaisrai naikina unikalias smėlingąsias stepes, natūralius ir dirbtinai įveistus miškų masyvus bei šlapynes, taip sunaikindami dešimtmečius besiformavusias ekosistemas.

Be gaisrų, didelę žalą daro sprogimai ir sunkiosios karinės technikos judėjimas. Jie pažeidžia dirvožemio ir kopų struktūrą, skatina eroziją bei smėlio pustymą, taip pat naikina gyvūnų ir paukščių buveines. Papildomą pavojų kelia galima cheminė dirvožemio ir vandens tarša degalais bei šaudmenų likučiais.

Tuo metu neokupuotose parko teritorijose, nepaisant nuolatinių apšaudymų, gamtosauginė ir mokslinė veikla tęsiama. Parko darbuotojai kasdien atlieka lauko tyrimus: tiesiogiai matuoja vandens lygį ir druskingumą, vertina pakrančių augalų populiacijų būklę bei vizualiai stebi paukščių populiacijas.

Kadangi prieiga prie okupuotos teritorijos yra ribota, pagrindine stebėsenos priemone tapo palydovinės nuotraukos, leidžiančios nustatyti gaisrų židinius ir fiksuoti kraštovaizdžio pokyčius.

Stebėsenos duomenimis, nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2026 m. lapkričio mėnesio Nacionalinis gamtos parkas „Biloberežžia Sviatoslava“ dėl gaisrų patyrė didelių nuostolių. Gaisrų skaičius nuolat augo: 2022 m. užfiksuoti 67 gaisrai, 2023 m. – 140, 2024 m. – 204, 2025 m. – 589, o 2026 m. – 480 gaisrų.
2022 m. (nuo vasario 23 d.) bendras gaisrų paveiktų teritorijų plotas siekė 4,4 tūkst. ha. Visa ši teritorija buvo paveikta ugnies po vieną kartą.
2023 m. bendras gaisrų paveiktų teritorijų plotas sudarė 2,4 tūkst. ha. Tačiau šiuo laikotarpiu jau buvo pastebėti pasikartojantys gaisrai: vieną kartą ugnies paveiktų teritorijų plotas buvo tris kartus didesnis nei du kartus paveiktų teritorijų plotas.
2024 m. bendras gaisrų paveiktų teritorijų plotas siekė 2,9 tūkst. ha. Pagal gaisrų pasikartojimo skaičių bendras teritorijų plotų santykis buvo toks: vieną kartą paveiktos : du kartus paveiktos : tris – keturis kartus paveiktos teritorijos = 72,9 : 33,1 : 1.
Padėtis kritiškiausia tapo 2025 m. – bendras gaisrų paveiktų teritorijų plotas parko ribose išaugo iki 5,6 tūkst. ha. Pasikartojančių gaisrų dinamika itin suintensyvėjo: teritorijų plotų santykis pagal gaisrų pasikartojimo skaičių buvo toks: vieną kartą paveiktos : du kartus paveiktos : tris–keturis kartus paveiktos teritorijos = 2,9 : 2,9 : 1,2.

Didelis gaisrų aktyvumas išliko ir vėliau – iki 2026 m. lapkričio mėnesio parko teritorijoje užfiksuota 480 gaisrų. Pažymėtina, kad dalis gaisrų paveiktų teritorijų apėmė iš karto kelis Ukrainos gamtosaugos teritorijų tinklui priklausančius objektus, nes Kinburno pusiasalyje, be Nacionalinio gamtos parko „Biloberežžia Sviatoslava“, taip pat yra Juodosios jūros biosferos rezervatas ir regioninis kraštovaizdžio parkas „Kinburno nerija“.
Vis dėlto nuotolinė stebėsena negali pakeisti išsamios vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės analizės. Todėl šiuo metu itin svarbu sistemingai dokumentuoti visus prieinamus duomenis, kad, išlaisvinus teritorijas ir užtikrinus saugumą, būtų galima nedelsiant pradėti lauko tyrimus, įvertinti ekologinės žalos mastą ir imtis veiksmingo Ukrainos pietų gamtos paveldo atkūrimo.
Būtent todėl Nacionalinis gamtos parkas „Biloberežžia Sviatoslava“ tęsia mokslinį ir praktinį bendradarbiavimą su Pietvakarių regiono valstybine aplinkos apsaugos inspekcija, siekdamas dokumentuoti gaisrų padarinius ir nustatyti karo veiksmų padarytos žalos Kinburno pusiasalio gamtiniams kompleksams mastą. Parkas teikia duomenis apie gaisrų paveiktų teritorijų plotus, kurie naudojami apskaičiuojant ekologinę žalą.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, 2022 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaliniu gamtos parku „Biloberežžia Sviatoslava“. Šis bendradarbiavimas svarbus dalijantis žiniomis, moksline informacija, tyrimų rezultatais ir patirtimi, padedančia geriau pažinti, suprasti bei saugoti abiejų parkų gamtines vertybes.


















