Asmuo

Apie jį

Ryšys su Kuršių nerija

Babickas, Petras

(1903-1991)

Vienas žymiausių prieškario Lietuvos fotografų, spaudoje ėmęs rengti fotoreportažus.

Ilgesnį laika gyveno Nidoje, išleido apybraižų knygas “Gintaro krantas” (1932, 1938, 1958) ir “Marių pasakos” (1933), skirtas pamario tematikai ir iliustruotas autoriaus nuotraukomis. 1932m. surengė Pirmą Lietuvoje personalinę fotografijų parodą, kurioje buvo eksponuotą ir daug Kuršių nerijos vaizdų.

Becker, Moric

Dancigo pirklys

XIX a. II pusėje (1960-1890m.) buvo vienas iš Juodkrantės gintaro kasyklų savininkų, mariose kasė gintarą, tuo metu buvo atrastas ir garsusis Juodkrantės gintaro lobis. Daug prisidėjo prie Juodkrantės infrastruktūros sutvarkymo: skyrė lėšų bažnyčiai, garlaivių prieplaukai ir pan. Gintaro kasykla tuo metu buvo viena stambiausių Rytprūsių įmonių, o jos gyvavimo metu Juodkrantė buvo labai išaugusi.

Beerbohm, Ernst Wilhelm (1786-1865)

Vyriausias Kuršių marių žvejybos meistras, kelerius metus ėjo Klaipėdos burmistro pareigas, rinko lituanistinę medžiagą. Gyveno Muižės kaime (netoli Ventės)

Kol kas jo 1833m. pateiktas Nidos gyvenvietės archeologinių radinių aprašymas yra seniausias. Netoli Nidos esančius radinius, pavadinęs “pagonišku kapinynu”, jis žvalgė 1932m. Aprašė matytą vaizdą straipsnyje 1833m.

Žinomas jo eilėraštis “Paskutinis Karvaičių medis” (1835m.), apie Karvaičių kaimo žūtį.

Behrendt, Erich

(1899-1983)

1918-1924m. studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje pas A.Degner ir R.Pfeiffer. Dirbo iliustratoriumi.

Nidoje lankėsi 1924-1939m.

Behrendt, Fritz

(1863-1946)

Studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje

Nidoje lankėsi 1905m.

Behrendt, G.

Geologas

Ragino Vokietijos vyriausybę gelbėti Kuršių neriją nuo smėlio, apie tai rašė ir 1869m. spaudoje.

Bezzenberger Adalbert (1851-1922)

Karaliaučiaus universiteto profesorius ir triskart rektorius, žymus vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, istorikas. Laikomas vienu iš baltų filologijos pradininkų.

Turėjo didelį autoritetą ir Didžiojoje Lietuvoje/ 1907m. buvo išrinktas Lietuvos mokslo draugijos nariu, tik įsikūrus Lietuvos universitetui buvo suteiktas garbės profesoriaus titulas

1880m. pirmą kartą atvyko į Kuršių neriją, 1904m. Juodkrantėje nusipirko vasarnamį ir pavadino jį “Fünflenen” (“Penkios Lenos”). Paskutinį kartą čia lankėsi 1922m. vasarą.

Kurių nerijoje jis atliko daug archeologinių tyrimų ir jų pagrindu parengė publikacijų, kurios vertingos ir šiandiena.

Parašė knygą “Kurische Nehrung und ihre Bewohner” (1889m.) kuri iki šiol neprarado savo mokslinės vertės.

Biörns Soren (Bjornas, Sorenas)

(1744-1819)

Danų kilmės mokslininkas, kilęs iš Hadersleben, išleido memorandumą “ Kaip apsaugoti neriją nuo užpustymo, tvarkant ir želdinant kopas”.

Paruošė projektą Kuršių nerijos apsauginio kopagūbrio formavimui ir ėmėsi jį įgyvendinti. 1802m. pats apžiūrėjo Kuršių nerijos kopas, pradėjo tvirtinti smėlynus Kuršių nerijoje tarp Kranto ir Šarkuvos. XIX a. pr. iš Danijos parsisiuntė kalnapušės daigų, kuriomis buvo tvirtinamos kopos.

Birnstegel, Richard Theodor (1887-1968)

Dailininkas. Mėgo vaizduoti žvejų moteris. Studijavo Dresdeno akademijoje.

Nidoje tapė kasmet 1930-1944m. vasaromis po kelis mėnesius. 1939m. netoli T.Mann’o namelio įsirengė nuosavą būstą-studiją

Bischof, Eduard

(1890-1974)

Studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje, 1936-1944m. dirbo joje.

Žinomi paveikslai “Nidos bažnyčia”, “Jūros pakrantė ties Pilkopa žiemą”. Nuolatinis Nidos, ir ypač Pilkopos, kur turėjo namą, lankytojas nuo 1919m. iki 1944 m.

Bischoff-Culm, Ernst

(1870-1917)

Studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje.

Pirmą kartą į neriją atvyko 1888m., nuolatinis lankytojas nuo 1890m., veždavosi čia draugus ir mokinius. Jau nuo 1901m. Karaliaučiuje eksponuoti jo paveikslai nerijos tema. Atliko svarbų vaidmenį įkuriant Nidoje meno židinį. Jo kūryboje atsispindėjo Nidos gamta ir gyventojai. Vietinį koloritą perduoda tokie jo paveikslai kaip “Iš darbo grįžtant”, “Į bažnyčią”, kuriose išryškėja etnografiniai tipai.

Blode Hermann

Viešbučio savininkas, menininkų mecenatas XIX a. II p.- XX a. pr.

Nidoje 1867m. įkurtas viešbutis tapo čia atvykstančių menininkų centru, o pat Blode – jų rėmėju.

Borschke, Hans Beppo

(1888-1914)

Išsilavinimą įgijo Karlsruhe ir Muncheno akademijose.

Nidoje lankėsi 1910-1914m.

Von Brockhusen, Theo

(1862-1919)

Karaliaučiaus dalės akademijos auklėtinis

Nidoje buvo apsistojęs keliaudamas.

Bromm, Heinrich

(1911-1941)

Studijos Karaliaučiaus akademijoje.

Nidoje lankėsi 1936-1939m. kartu su Eduard Bischoff. Žinoma jo paveikslų nerijos tematika (pvz., “Marių pakrantėje”)

Buchholtz, Hans

Rašytojas

Savo knygelėje “Kuršių nerijos keruose” (1930) išsakė susižavėjimą Kuršių nerijos grožiu

Burmann, Fritz

(1892-1945)

Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius

Nidoje lankėsi tarpukariu. Paveikslas “Žvejo žmona”.

Cigleris (Ziegler) Karolis Eduardas

Karaliaučiaus universiteto teologijos fakulteto absolventas, aktyvus Mažosios Lietuvos visuomeninio-kultūrinio gyvenimo dalyvis. Vienas iš lietuvių literatūrinės draugijos Tilžėje steigėjų. Draugija, kuri domėjosi lietuvių kalbos ir kultūros likimu Rytų Prūsijoje, veikė 1879-1923m.; taip pat talkino žymiam vokiečių kalbininkui, Karaliaučiaus universiteto prof. H.F.Nesselmannui rengiant lietuvių kalbos žodyną.

1828-1832m. dirbo Juodkrantės bažnyčioje.

Corinth, Lovis (1858-1925)

Žymus vokiečių impresionistas, vėliau priartėjęs prie ekspresionizmo. Studijavo Karaliaučiaus akademijoje, Miunchene, Paryžiuje

XIX a. paskutinį dešimtmetį tris kartus lankėsi Kuršių nerijoje. Plačiai žinomas jo paveikslas “Žvejų kapinės Nidoje” (1893)

Daujotas, Marijonas – Doviata

(1891-1975)

Vienas žymiausių Lietuvos specialistų pustomų pajūrio smėlynų ir slenkančių kopų stiprinimo, želdinimo, taip pat miškų veisimo srityse. Pirmasis Lietuvos miškininkystėje suformavo originalius miško agromelioracijos mokslo pradus. Paskelbė daugiau kaip 60 straipsnių, parengė knygas “Karklų plantacijos” ir “Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimas”

Vadovavo po Antro pasaulinio karo sunaikintų Kuršių nerijos kopų ir želdynų sutvarkymui ir atsodinimui. Svarbūs jo nuopelnai tiriant, rengiant priemones Kuršių nerijos slenkančioms kopoms sustiprinti bei medelynams atkurti. Pagal jo sukurtus miško želdinimo principus lengvųjų smėlių dirvose, denuduotose kalvose bei šlaituose buvo įveisti tūkstančiai ha pušynų.

Degner Arthur (1888-1972)

Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius (1920-1924), Berlyno aukštosios vaizduojamojo meno mokyklos profesorius (1945-1956)

Nidos tematika paminėtini jo paveikslai :Auktoji kopa”, “Kopose”. Nidoje lankėsi studijų metais.

Diderot, Deni (Denis Didro),

(1713-1784)

Prancūzų dramaturgas, enciklopedistas

1773m. keliavo per Kuršių neriją, savo įspūdžius aprašė satyroje “Kelionė iš Klaipėdos į Karaliaučių”.

Domšaitis Pranas, (Domscheit, Franz)

 (180-1965)

Lietuvių kilmės menininkas, studijavo Karaliaučiaus akademijoje

1914-1918m.lankėsi Nidoje, dirbo kartu su Degner, Rösler ir kt.

Epha, Franz Wilhelm

(1828-1903)

Nuo 1964m. buvo karališkųjų kopų-plantacijų inspektorius ir kurorto komisaras Krante (dab. Zelenogradskas), tačiau nuo 1877m. gyveno Rasytėje.

Vadinamas Kuršių nerijos kraštovaizdžio formuotoju, smėlio kopų nugalėtoju, net keturis dešimtmečius vadovavo Kuršių nerijos kopų tvirtinimo ir želdinimo darbams.

Freud, Sigmund

(1856 – 1939)

Austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.

Ilsėjosi Kuršių nerijoje, buvo apsistojęs Blodės viešbutyje

Eulenstein, Karl (1892-1981)

Kilęs iš Klaipėdos, jo tapyboje akivaizdi ekspresionizmo įtaka

Tarpukariu piešė Nidoje

Fridrichas Vilhelmas I (valdė 1713-1740m.)

Prūsijos karalystės monarchas

1718m. per Kuršių neriją grįžo į Berlyną iš vizito Sankt Peterburge pas Rusijos carą Petrą I.

Gawel, Oskar

(1888-1955)

Dailininkas

Nidoje tapė XX a. Trečiame dešimtmetyje

Gerchard

XIX a. miškininkas, dirbęs Kuršių nerijoje

1875-1885m. vadovavo želdinant Urbo ir Angių kopas.

Glagau, Otto

Vokiečių žurnalistas

1867m. keliavo per Rytprūsius, taip pat Kuršių neriją. Savo kelionės įspūdžius aprašė ir paskelbė spaudoje.

Grigelaitis, Klimkus

(1750-1825)

Stalius, vienas aktyviausių Mažosios Lietuvos Dievo žodžio sakytojų.

XVIII a. pabaigoje statė Juodkrantės bažnyčią.

Hagen, Liudwig

Kopų želdinimo vadovas XIX a. II p.

Vadovavo kopų tvirtinimo ir želdinimo darbams ties Smiltyne ir Kopgaliu.

Heise, Wilhelm

(1892-1965)

Vokiečių menininkas, studijavo Weimare, Miunchene, 1937-1943m. laisvosios grafikos profesorius Karaliaučiaus akademijoje.

Nidoje reiškėsi kaip dailininkas, grafikas, fotografas.

Heymann, Walter

(1888-1914)

Vokiečių poetas

XX a. pradžioje dažnai lankydavosi Nidoje, Blodės viešbutyje. 1909m. Karaliaučiuje išėjo jo eilėraščių rinkinys “Nerijos paveikslai”.

Hofmann, E.T.A.

(1776-1822)

Vokiečių rašytojas, kompozitorius, dailininkas

Lankėsi Rasytėje, savo įspūdžius įamžino apysakose, ypač romane “Rasytės majoratas”.

Hollack, Emil

(1860-1924)

Mokytojas, į Kuršių neriją vyko Prūsijos draugijos pavedimu. Sudarė Rytprūsių archeologinį žemėlapį su plačiais paaiškinimais ir literatūros sąrašais apie kiekvieną paminklą.

1894m. atliko bandomuosius tyrimus “Keturių kalvelių gyvenvietėje” ir išsamiai apibūdino šį paminklą (rado penktą kauburėlį), su kartografu sudarė vietovės planą. Kuršių nerijoje darbavosi ir 1895, 1898m.

Von Humboldt, Aleksandr, (Humboltas Aleksandras) (1769-1859)

 

Garsus gamtininkas, keliautojas, didelės erudicijos geografas. Jo ekspedicijos po Pietų, Vidurio ir Šiaurės Ameriką, europinę Rusijos dalį, po Uralą, Vidurinę Aziją turėjo didelę pažintinę ir mokslinę reikšmę

1829m. balandžio mėn. keliavo per Kuršių neriją. Dėl potvynio, ledonešio turėjo keletą dienų sustoti Smiltynėje, nes negalėjo persikelti į Klaipėdą. Laukdami persikėlimo, A.Humboltas su palydovais išmatavo potvynio srovės greitį Klaipėdos sąsiauryje, nustatė Smiltynėje magneto adatėlės polinkio (inklinacijos) ir nuokrypio (deklinacijos) kampus.

Von Humboldt, Wilhelm (Humboltas Wilhelmas) (1767-1835)

Darbavosi kalbotyros, literatūros kritikos, politikos srityse

Būdamas Prūsijos tikybų ir švietimo ministru, 1809m. balandžio – lapkričio mėnesiais atlikdamas inspekcinę kelionė po Rytų Prūsiją keliavo per Kuršių neriją. Iš šios kelionės žinomi jo laiško, rašyto žmonai, žodžiai[1].

Humperding, Engelbert (1854-1921)

Vėlyvojo romantizmo kompozitorius

XIX a. pabaigoje apsistojęs Blodės viešbutyje kūrė populiariąją opera pagal brolių Grimų pasaką “Jonukas ir Grytutė”.

Isenfeld, Paul

Vokiečių fotografas, tapytojas XX a. I p.

Nidoje turėjo savo namą ant Blodeberg. Tarpukaryje išleido daug atvirukų su Kuršių nerijos gamtos, kraštovaizdžio, buities vaizdų nuotraukomis.

Kallmeyer, Hans Julius Bernhard

(1882-1961)

Vadintas “briedžių tapytoju”. Antram pasauliniam karui pasibaigus tapė prisiminimų paveikslus.

Nidoje lankėsi nuo 1905m., nuo 1911 iki 1944m. studijavo gyvūnijos pasaulį. Ne tik tapė, bet ir fotografavo.

Kalpokas, Petras

(1880-1945)

 

Dailininkas, tapytojas, profesorius.Petro Kalpoko kūryba laikoma lietuviškosios tapybos aukso fondu, nacionalinės dailės chrestomatine istorija. Dailininkas po 1920  m. sugrįžimo į Lietuvą, reguliariai atvykdavo į Nidą ir kartu su savo žmona Olga Schwede Dubeneckiene - Kalpokiene (baletmeisterė, dailininkė, pedagogė) tapydavo. Dailininko Nidos tematika darbų, deja, beveik nėra išlikę, kai kurie žinomi tik iš pavadinimų ar nespalvotų reprodukcijų to meto literatūroje ar fotonuotraukose.

Keyser, Charlotte

(1890-1966)

Gimė Rusnėje, žymi vokiečių rašytoja, taip pat piešė.

Lankėsi Kuršių nerijoje.

Knauf, Karl

(1893-1944)

Dailininkas iš Pareinės

Kaip dailininkas pasižymėjo nedaug, Nidoje turėjo savo studiją, kurią įsikūrė apie 1930m. Tai buvo pirmoji dailininko studija Nidoje. 

Knorr Georg

(1844-1916)

Karaliaučiaus dailės akademijos tapybos ir modelių klasės profesorius

Išėjęs i pensiją, atvyko į Nidą, čia ėmė tapyti peizažus, nors ankščiau kūrė žanrinius paveikslus.

Krauze, Gerchardt

XIX a. miškininkas

XIX a. vadovavo Kuršių nerijos kopų želdinimui

Krüger Heinrich

(1863-1901)

Vadintas “arklių ir briedžių tapytoju”, garsėjo savo dainomis bei eilėraščiais, posmais.

Vienas pirmųjų atrado tapybišką Kuršių nerijos grožį, čia nuo 1880m. Mirė Rasytėje (dab. Rybačij).

Kudnig, Fritz

(1888-1979)

Iki 1924m. dirbo teisinėje sistemoje tarnautoju (Justizbeamter), vėliau tapo laisvu rašytoju, rašė apsakymus, kūrė poeziją.

Gimęs Karaliaučiuje, daugelį vasarų praleido Kuršių nerijoje. Didelę įtaka jam darė Nidos dailininkų kolonijos atmosfera. Rengė savo kūrybos vakaru Juodkrantėje ir Nidoje, išleido poezijos knygą, skirtą Kuršių nerijai – “Das Wunder am Meer”.

Von Kunz, Karl

(1904-1969)

Dailininkas, studijavo Dancige.

Nidoje lankėsi 1930-1944m. 1943m. Nidoje jo nulietos akvarelės buvo išleistos atvirukais

Kuwert, Georg Dawid

( 1787- 1856)

Nidos pašto stoties laikytojas, išvyko iš Kuršių nerijos 1828m.

Padėjo savo tėvui Gotlybui Dawidui Kuwertui želdinti Nidos apylinkių kopas. Smiltyninę rugiaveidę sodino ir pajūryje. Valdžios palaikymo nesulaukė.

Kuwert, Gotlieb Dawid (1748-1827)

Nidos pašto stoties laikytojas

 1825m. pradėjo tvirtinti kopas ties Nida, iš dalies atgaivino Nidos apylinkių miškus.

Kwauka Paul (Kvauka, Paulius)

(1898-1970)

Klaipėdos krašto nacistinių organizacijų narys, kuršininkų tarmės žodyno “Kurisches Worterbuch” medžiagos rinkėjas, 40 metų buvo “Memeler Dampfboot” korespondentu, baigė Klaipėdos trimetę mokytojų rengimo seminariją, dirbo mokytojų Klaipėdoje

Domėjosi Pabaltijo lietuvių kultūra

Nuo XX a. III dešimtmečio rinko medžiagą Kuršių nerijos gyvenvietėse apie žvejų buitį ir meną, paliko daug žvejų buities brėžinių ir aprašymų, surinko medžiagą kuršininkų tarmės žodynui “Kurisches Worterbuch” (išėjo 1977m., parengė R.Pietsch’as). Po Antro pasaulinio karo gyvendamas Vokietijoje bendradarbiavo su Kuršių nerijos gyventojais – žvejais, miškininkais

Von Lilienthal, Samuel Jochann

XVIII a. pab. buvo Klaipėdos uosto statybų inspektorius

Pradėjo Kopgalio želdinimo darbus.

Luizė,

Prūsijos karalienė

1807m. sausio mėn. per Kuršių neriją keliavo į Klaipėdą, buvo apsistojusi Nidos pašto stotyje.

Mager F.

 

XX a. pr. tyrinėjo Kuršių nerijos augaliją (jo darbas “Die Landschaftsentwicklung der Kurischen Nehrung” (1938), parašė darbą apie Kuršių nerijos istoriją.

Mann, Thomas

(1875-1955)

Garsus XX a. I p. vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas (1929m. už romaną “Die Beddenbrooks”)

Pirmą kartą į Nidą atvyko 1929m. rugpjūčio 24 d. Nidoje ant Uošvės kalno pasistatė vasarnamį, kuriame praleido tris vasaras (1930-1932m.). Čia rašė savo romaną “Juozapas ir jo broliai”.

Markelis, V. (??)

Tarpukariu dirbo Klaipėdos uosto valdybai priklausiusioje kopų inspekcijoje kopų inspektoriumi

Vadovavo kopų tvirtinimo ir želdinimo darbams Kuršių nerijoje. Daug darbavosi tvarkydamas Smiltynės kurortinę gyvenvietę: padaryti takai į pajūrį, apsodinti dekoratyviniais medžiais ir krūmais keliai, tvarkomas pats pajūris.

Mertikaitis, Kristijonas Henrichas

(1775-1856)

Religinis veikėjas ir sakytojas, giesmių eiliuotojas. 1800 m. išleido žmonių pamėgtą Psalmyną “Visokios naujos giesmės, arba evangeliški pslamai”, į lietuvių kalbą išvertė keletą religinio turinio knygelių.

Kilęs iš Nidos.

Miegel, Agnes

(1979-1964)

Vokiečių poetė, žurnalistė, Herderio ir Goethės premijų laureatė. 1924m. tapo Albertinos (Karaliaučiaus universiteto) garbės daktare.

XX a. I. Pusėje ilsėdavosi Nidoje, apsistodavo Blodės viešbutyje, parašė ne vieną eilėraštį Kuršių nerijos tema, garsus jos eilėraštis “Frauen von Nidden” (“Nidos moterys” )

Mollenhauer, Ernst

(1892-1963)

Dailininkas, baigė Karaliaučiaus dailės akademiją. Karaliaučiaus dailės akademijos studentams buvo įsteigęs Blode’s stipendiją, suteikiančią galimybę padirbėti Nidoje.

Pirmą kartą į Nidą atvyko prieš 1914m. 1920m. vedė Blodės dukrą Hedvigą ir po savininko mirties perėmė viešbutį. 1923-1945m. nuolat gyveno Nidoje. Tapė Nidos peizažus ekspresionistine maniera. s

Müler

Karaliaučiaus vyriausias miškininkas XIX a.

Vadovavo Kuršių nerijos kopų želdinimui, tvirtino kopas ties Rasyte (dab. Rybačij)

Partikel, Alfred

 (1888-1945)

Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius

Nidoje tapė 1929-943m.

Passarge, Liudwig

(1825-1912)

Rašytojas, K.Donelaičio kūrybos vertėjas

Savo kelionės po Kuršių neriją įspūdžius aprašė “Kelionė po Krušių neriją 1868 metais”.

Palucca, Greta (1902-1993)

Garsi Berlyno šokėja ir šoki pedagogė

XX a. I p. lankydavosi, ilsėdavosi Nidoje

Paul K. H.

 

XX a. pr. tyrinėjo Kuršių nerijos augaliją, parašė darbą “Morfologia und Vegetation der Kurischen Nehrung” (1994).

Pechstein, Max

(1881-1955)

Vokiečių ekspresionistas, grupės “Brücke” (“Tiltas”) narys. 1923m. jam buvo suteiktas Prūsijos dailės akademijos Berlyne profesoriaus vardas, kuris atimtas 1933m., kai fašistai modernistų kūrybą apšaukė “išsigimusiu menu” ir uždraudė jiems tapyti.

Nidoje lankėsi 1909, 1911, 1912, 1919, 1920, 1929 m. Išskyrus pirmąjį kartą, apsistodavo Blodės viešbutyje. Daug karų tapė pamarį su žvejų laivais. Nidos tematika žinomi jo paveikslai “ Žaliasis namas” (namas Nidoje), “Mėlyna diena”, “Parplaukusios valtys”, “Nidos švyturys”,

Pipiras, Jonas

(1833-1912)

Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kalbininkas

1861-1963m. dirbo Nidos bažnyčioje pastoriumi, 1863m. mokytojavo Nidos mokykloje.

Plangger-Popp, Lisellote

(1913-2002)

Dailininkė

Iliustravo H.G.Buchholz “Im Zauberder Kurischen Nehrung” ir A.Miegels “Frauen von Nidden”.

Pronskus, Juozas

(1893-1984)

Žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas.

Parašė knygelę “Lietuvos Sahara. Neringos gamta ir žmonės” (1923, 1937), Siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios.

Rasler, Woldemar

(1882-1916)

Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinis

Lankėsi Nidoje

Reichert

Karaliaučiaus kompozitorius

1763m. keliavo per Kuršių neriją. Savo kelionės įspūdžius įkūnijo savo muzikoje, parašytoje pagal Šekspyro “Makbetą”, kurdamas raganų scenas.

Rėza, Liudvikas

(1779-1840)

Mokslininkas, tautosakininkas, poetas,

Išleido K.Donelaičio “Metus” ir pasakėčias.

Ypatingai lietuvių literatūrai nusipelnė išleisdamas K. Donelaičio “Metus” ir pasakėčias (iki tol ištisus 28 metus po K.Donelaičio mirties “Metai” dar nebuvo žinomi. Jei ne jis, neaišku, kada būtume susipažinę su didžiuoju dainiumi. Bene didžiausias šio žmogaus darbas – dainynas. Dainos, anot paties dainų populiarintojo, yra “tautos archyvas, jų tėvų žygių ir jų istorijos įvykių lobynas, jų širdies atspindys, jų džiaugsmų ir kančių paveikslas”. L.Rėzos surinktos dainos ir šiandien skamba koncertuose, televizijos ir radijo laidose, “Dainų dainelės” konkursuose.

Gimė Karvaičių kaime, kuris vėliau buvo palaidotas po smėlio kopa. Po kurio laiko grįžęs į gimtąsias vietas ir vietoj kaimo radęs tik smėlį, parašė eilėraštį “Nugrimzdęs kaimas”.

Rimantienė, Rimutė

Archeologė

XX a. II pusėje archeologiškai tyrinėjo Kuršių nerija, (1974-1978m. kasinėjo Nidos “Penkių kauburėlių” gyvenvietę) savo tyrimų medžiagą paskelbė ne vienoje knygoje (“Nida. Senųjų baltų gyvenvietė” (1989), “Kuršių nerija archeologo žvilgsniu” (1999).

Rozenvalis P.

Rusų keliautojas

1814 m. keliavo per Kuršių neriją, šios savo kelionės įspūdžius aprašė.

Sartre Jean-Paul Charles Aymard  (1905-1980)

Rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų. 

1965 m. lankėsi Kuršių nerijoje kartu su kartu su Simone de Beauvoir. Juos lydėjo E. Mieželaitis, M. Sluckis, A. Sutkus. Nidos kopose aplankė prancūzų belaisvių kapines. Aplinkinė gamta juos tiesiog pribloškė. Rašytojas, stovėdamas ant kopos, prasitarė: „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ ir po to pridūrė: „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.

Kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“. Ją prancūzų skulptorė Roseline Granet panaudojo skulptūros modeliui, kuri dabar stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje.

Schiefferdecker, Paul

“Gamtos-ekonomijos draugijos”, įsteigtos 1790m. Karaliaučiuje, narys.

1870 m. ir1971 m. draugijos siųstas, atvyko į Kuršių neriją rinkti archeologinės medžiagos, Nidos gyvenvietę pavadino “keturių kauburėlių” vardu. Žvalgė ir teritoriją į šiaurę nuo Nidos, bet Juodkrantės nepasiekė.

Schiweck

XIX a. Kuršių nerijoje dirbo kopų meistru.

Laikomas antruoju apsauginio kopagūbrio formavimo pionieriumi. Naudodamas mechaninius sutvirtinimo būdus ir sodindamas žolynus, kūrė gerokai aukštesnį apsauginį kopagūbrį nei buvo formuojamas XIX a. pradžioje

Schmidt-Rottluff, Karl (1884-1976)

Dailininkas, ekspresionistas. 1933m., kai fašistai modernistų kūrybą apšaukė “išsigimusiu menu”, jis buvo pašalintas iš Prūsijos dailės akademijos narių, 1937m. jo kūriniai išmetami iš Vokietijos muziejų, o 51 darbas eksponuojamas ”išsigimusio meno” parodoje Miunchene.

1913m. buvo Nidoje, čia gana intensyviai dirbo. Žinomi jo paveikslai :Žvejų laivai įlankoje”, “Vasara”, “Peizažas su švyturiu” ir kt.

Schulz, Ferdinand

Lakūnas

Dirbo Nidos sklandymo mokykloje

Schumann, Julij

 

1860m. tyrinėjo Kuršių neriją. Tarp 24,8 ir 26,2 km jo rasti radiniai – kapinės, akmenų ir puodų šukės priklauso Senųjų Naglių gyvenvietei.

Schwarz, Kristupas Ernstas

Liuteronų evangelikų bažnyčios pastorius,

1782-1786m. dirbo Karvaičių bažnyčioje, jo palikti užrašai liudija karvaitiškių kovą su smėlio stichija. Mirė 1786m., ir , sakoma, palaidotas. smėlio kalne, kuris palaidojo ir Karvaičių bažnyčią. 

Senftleben

XIX a. kopų inspektorius Kuršių nerijoje

Pasodino 9.5 km ilgio Rasytės plantacija taip apsaugodamas kaimą. Keliaujančias kopas tvirtino smiltynine rugiaveide.

Sielloff, Werner

(1899-1974)

1920-1924m. studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje.

Tarpukariu lankėsi Nidoje, paliko Kuršių nerijos tematika paveikslų.

Siemering Julius (1837-1908)

Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius peizažistas

Vienas pirmųjų dailininkų atvykusių tapyti į Kuršių neriją. Žinoma jo tapyta 1880m. Nidos panorama.

Sohl, Willi (1906-1969)

Dailininkas, domėjosi meno istorija ir archeologija.

1937m. intensyviai dirbo Nidoje, nutapė daug Nidos gyventojus vaizduojančių akvarelių

Stantien, Wilhelm

Malūnininkas ir laivų savininkas

XIX a. II pusėje (1960-1890m.) buvo vienas iš Juodkrantės gintaro kasyklų savininkų, mariose kasė gintarą, tuo metu buvo atrastas ir garsusis Juodkrantės gintaro lobis. Daug prisidėjo prie Juodkrantės infrastruktūros sutvarkymo: skyrė lėšų bažnyčiai, garlaivių prieplaukai ir pan. Gintaro kasykla tuo metu buvo viena stambiausių Rytprūsių įmonių, o jos gyvavimo metu Juodkrantė buvo labai išaugusi.

Stellmacher, Eduard

Viešbučių savininkas iš Tilžės (dab. Sovetskas)

Kurortinės veiklos pradininkas Juodkrantėje. Nusipirkęs senąją smuklę, vietoj jos pastatė viešbutį “Kurischer Hof”. 1881m. įkūrė Juodkrantės kurorto komitetą, kuris XX a. pr. performuotas į į Kurortinę draugiją. Jo sūnaus Lui rūpesčių buvo įrengtas didelis poilsio kompleksas su gydomosiomis vandens ir purvo procedūromis.

Sudermann, Hermann (1857-1928)

Vokiečių rašytojas ir pjesių autorius, aprašė Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą.

Lankėsi Nidoje, gyveno Blodės viešbutyje

Thienemann, Johannes (1863-1938)

Ornitologas. Paukščių stebėjimo ir žiedavimo patirtį aprašė daugiau nei 50 mokslinių knygų. Parašė prisiminimų knygą.

1901m. Rasytėje įkūrė vieną pirmųjų Europoje paukščių žiedavimo stotį.

Tischler, Otto(Tišler)

Buvo atsiųstas Provincijos muziejaus

1874-1876 ir 1878m. perėjo visą Kuršių neriją ir suregistravo 1:25000 mastelio žemėlapyje apie 100 puodų šių lizdų.

Wiechert, Ernst

(1887-1950)

Savo laku buvo populiarus vokiečių rašytojas, minėtinas šalia vokiečių pozityviojo humanizmo atstovų T. Manno, H. Hesses. Jo kūryba išversta į beveik 20 pasaulio kalbų.

Kuršių nerija susidomėjo dėl Nidos dailininkų kolonijos. Nidoje praleido ne vieną vasarą, apsistodavo Blodės viešbutyje, rašė apsakymus. Vėliau savo kūryboje plačiai naudojo Kuršių nerijos motyvus.

Wilkė Christoph Gottlieb (Vilkas)

Iš vokiečių kalbos išvertė, tiesa, ne itin kokybiškai, D.Weisss’o “Wieros knygeles”, kuriose skaitytojai rado M.Liuterio Mažąjį katekizmą, kitų religinių tekstų. Išleista 1832m. Karaliaučiuje.

1800-1812m. kunigavo Juodkrantės bažnyčioje.

Zennfleben H.

 

Vadovavo Kuršių nerijos kopų želdinimui

Ziegler, Karl Eduard

(1828-1832)

Buvo vienas Lietuvių literatūrinės draugijos, kuri domėjosi lietuvių kalbos ir literatūros likimu Rytų Prūsijoje, steigėjų, prisidėjo prie G.H.F.Nesselmanno lietuvių kalbos žodyno, tapusio pasaulinės baltistikos ir lyginamosios kalbotyros šaltiniu.

Dirbo Juodkrantės bažnyčioje.

Zudnochovijus, David Gottfried,

(1737-1781)

Evangelikų liuteronų bažnyčios pastorius, parašė populiarią lietuvišką maldaknygę. Buvo kilęs iš Jociščkių dvaro (netoli Kintų).

1764-1781m. dirbo Karvaičių bažnyčioje, iš jo raportų valdžiai galime atkurti karvaitiškių kovos su smėlio stichiją vaizdą. 1781m. palaidotas jo paties prašymu Nidos kapinėse. Vienas iš nedaugelio nerijos dvasininkų, nepabūgęs gyventi atšiauriomis sąlygomis ir išdirbęs čia kelis dešimtmečius.

Žmuidzinavičius, Antanas (1876-196)

Lietuvių dailininkas (nutapė apie 2000 kūrinių), kolekcininkas, visuomenės veikėjas. Jo velnių kolekcijos pagrindu įkurtas Kaune 1965m. įkurtas “Velnių muziejus”.

Tarpukariu lankėsi Kuršių nerijoje.

[1] “Mano kelionės pastarosios dienos buvo tikrai labai malonios. Trys dienos – ištisai jūros pakrante. Kuršių nerija yra tokia savita, kad norint neprarasti savo sielai nuostabaus vaizdo ją būtinai reikia pamatyti lygia taip pat kaip Ispaniją arba Italiją. Siauras negyvo smėlio rėžis, kurio viename šone be pavolios rūstauja jūra, o kitą pusę skalauja ramūs, dideli vandenys – marios. Nykaus smėlio kauburiai, siaubingos, liūdniausios pušys, išaugusios kiek akys užmato gryname smėlyje be jokios žolytės ir vien oru tegyvenančios, tyla ir dykynė, net lauko paukščių nematyti, kurie nustelbtų jūros ošimą, tiek pavieniai dideli kirai, sklandantys viršum kranto.

Retkarčiais pamatai kokią nors tvarkingą oazę, kaip ir Bajonės landuose (Biskajos įlankos pajūris Prancūzijoje) – jei Tu prisimeni – vešlios pievos, geros ganyklos, gražūs medžiai, jaukus kaimelis. Bemaž 24 valandas, visą dieną ir mėnesienos naktį, važiavau vienu ratu vandenyje. Jūra smarkiai bangavo, nors audros nebuvo. Kartais ji esti labai siautulinga. Neseniai vienam keliauninkui jūros bangos nuplėšė net jo puskarietės stogą”. /W.Humboldt laiškas žmonai, 1809m. spalio 10 d./

Jeigu turite pastabų, papildymų ir pasiūlymų dėl šio sąvado, maloniai laukiame el. paštu [email protected]

 

Atnaujinimo data: 2024-08-21