Audros

Baltijos jūros pakrantės dažnai kenčia nuo audrų: stiprus vėjas išverčia medžius, pakilęs jūros vanduo ir bangos pažeidžia apsauginį kopagūbrį į jūra nuplaudamos tūkstančius tonų smėlio. Dėl klimato kaitos audros tampa vis dažnesniu reiškiniu.   

Praėjusiame šimtmetyje žinoma ne mažai audrų, tačiau didžiausius nuostolius atnešė 1967 m. spalio 18 d. ir 1999 m. gruodžio 3-4 d. siautėję uraganai. Jų metu buvo išversti šimtai medžių, suniokota infrastruktūra. Kažkada buvę brandūs miškai tapo neįžengiamais sąvartynais. Tad kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai. Dar kelis metus po uragano miškininkai užsiėmė tik jo padarinių šalinimu - sanitariniais kirtimais ir miškų atkūrimu.

1999 m. po uragano Anatolijaus ties Nida 

1999 m. po uragano Anatolijaus Kopgalyje

1999 m. po uragano Anatolijaus Juodkrantėje 

Vakarinės Kuršių nerijos dalies kraštovaizdį audros dažnai pakeičia ypač stipriai. Kuršių nerijoje nuo to kenčia apsauginis kopagūbris, kuris ir yra skirtas „amortizuoti“ audras ir jų pasekmes. Jame per kelis šimtmečius sukauptas smėlis apsaugo krantus nuo įsisiautėjusių bangų ir vėliau padeda greičiau atskurti paplūdimiams.  

Žymų poveikį apsauginiam kopagūbriui turėjo 1967 ir 1999 m. uraganai, tačiau prisiminkime 2022 m. pradžią. Sausio-vasario mėnesiais vakarinė pakrantė kas kelias dienos kentėjo nuo audrų, kurių metu iš Kuršių nerijos pakrantės buvo išplauta 1,33 mln. kubinių metrų smėlio (palyginimui – uragano Anatolijaus metu išplauta 1,54 mln. kub. m). Bangos pažeidė apie 20 km apsauginio kopagūbrio, nuplovė arba apgadino daugiau kaip pusę pliažuose įrengtų laiptų.  Štai keletas nuotraukų, iliustruojančių kaip greitai gali pasikeisti pajūrio kraštovaizdis.  

2021-10-29 

2022-01-31 

2022-01-14 

2022-01-21 

2022-06-01 

 Vakarinis apsauginio kopagūbrio šlaitas po 2022 m. pradžioje siautusių audrų

Atkurtas apsauginio kopagūbrio šlaitas 2022 m. pavasarį

Daugelis vietos gyventojų savo šeimos albumuose turi išsisaugoję audros padarinių nuotraukas. Stichijos šėlsmas ne retai į pajūrį vilioja ir lankytojus, patraukia žiniasklaidos atstovų dėmesį. Fiksuodami audros padarinių nuotraukas pabandykite po kelių metų vėl aplankyti jų nuniokotas vietas. Kaip jos pasikeitė? Ką praradome, o gal stebime ir kitus – teigiamus pokyčius?