Sukcesija

Gamtoje natūraliai vyksta pokyčiai. Dėl besikeičiančių aplinkos gyvenimo sąlygų – dirvožemio ir drėgmės sąlygų pasikeitimo, užtamsinimo ir kt. – vienos rūšys keičia kitas. Mokslininkai šį procesą vadina ekologine sukcesija. Kuršių nerijos kopos  – tai puiki vieta šio proceso stebėjimui. Čia galima stebėti įvairias sukcesijos stadijas – nuo pirminės stadijos, kuomet smėlynuose atsiranda pavieniai augalai iki galutinės – medžiais apaugusių kopų.

Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje galime matyti vienu metu egzistuojančias baltąsias ir pilkąsias kopas. Stebime kaip viena buveinė laiko eigoje virsta kita, praplėsdama savo rūšių įvairovę bei padidindama kopų užžėlimo procentą. Tokia progresija yra natūralus ir neišvengiamas procesas, tačiau prie šio proceso spartinimo gali prisidėti ir žmogus. Kuršių nerijos apželdinimo (smėlynų stabilizavimo) istorija yra geriausiai tai iliustruojantis faktas.

Istorinės medžiagos analizė ir ilgamečiai tyrimai parodė, kad smėlynų stabilizavimo darbai Parnidžio ir Sklandytojų kopų papėdėje paspartino natūralią sukcesiją. Ant 2020 m. ortofotonuotraukos pažymėti 1963 m. miškotvarkoje užfiksuoti medžiais ir žolėmis apželdinti ir mechaninėmis užtvaromis stabilizuoti smėlynų plotai. Tuo laikotarpiu baltosios kopos dar užėmė apie 152 ha ploto.

Miško sodinimo ir smėlynų stabilizavimo darbai 1956-1961 m.

Žemiau pateiktose paveiksluose pažymėti baltųjų kopų plotai 2005 ir 2020 m. Analizė rodo, kad per paskutinius penkiolika metų baltųjų kopų buveinių Sklandytojų kopoje sumažėjo nuo 67,7 ha iki 58,3 ha, t.y. apie 14 %, o per visą 1963-2020 m. laikotarpį - net 61,6 %.

Baltųjų kopų plotai 2005 ir 2020 m.

Kopose stebima ir atvirkštinė sukcesijos stadija, kuomet žmonėms laisvai vaikštant ten, kur nėra takų (rekreacinė digresija), bei esant vyraujantiems vakarų krypčių vėjams ir smėlio deficitui keičiasi ne tik buveinė, bet ir pats kopų reljefas. Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo 1912 m. Sklandytojų kopa pietryčių kryptimi kryptimi pajudėjo apie 300 m ir pažemėjo apie 20–22 m, Parnidžio kopa šiaurės rytų kryptimi pasislinko apie 250 m ir pažemėjo apie 15–20 m.

Atviri baltų kopų plotai Kuršių nerijoje labai sparčiai nyksta užleisdami vietą pilkosioms ar medžiais apaugusioms kopoms. Stebėkime šia kaitą ir fiksuokime dabar esantį kraštovaizdį, kad turėtumėm neišdildomų Kuršių nerijos vaizdų prisiminimus.  

Vaizdas nuo Parnidžio kopos viršūnės 2009 m.

Vaizdas iš tos pačios vietos 2022 m.