Socialinis parazitizmas

Kaip įvairios skruzdžių rūšys tarpusavyje sugyvena?

Skirtingų skruzdžių rūšių tarpusavio sugyvenimai būna gana skirtingi. Artimos rūšys gali net susiręsti bendrą skruzdėlyną (sudėtinį lizdą) ir gyventi lyg kokie skirtingų laiptinių kaimynai, kurie vaikšto tais pačiais takais, o reikalui prispyrus kartu tvarko stogą ar dalijasi maistu.

Tačiau dažniausiai tarpusavio santykiai nėra draugiški ir šį nedraugiškumą apibūdina toks terminas, kaip „socialinis parazitizmas“. Socialinis parazitizmas – tai, dviejų ar daugiau skruzdžių rūšių sambūvis esant priešiškiems santykiams: kai viena skruzdžių rūšis (parazitas) tam tikrą laiką naudoja kitą skruzdžių rūšį (šeimininką) savo poreikiams.

Išskiriami keli pagrindiniai socialinio parazitizmo tipai: laikinasis, pastovusis ir vergvaldystė.

Laikinasis parazitavimas atrodo lyg ir mažesnis blogis, bet neapsigaukite – skruzdėlių šeimynai, kurią  pasirinko parazituojanti skruzdė – baigiasi blogai. Istorija prasideda kai, pavyzdžiui jaunoji geltonosios skruzdės karalienė (Lasius umbratus) iš gimtojo lizdo išskrenda kurti naujos kolonijos. Tačiau ji nesivargins pati rūpintis pirmosiomis lervytėmis, o ieškos sodinės juodosios skruzdės (Lasius niger) kolonijos. Aptikus lizdą, jaunoji karalienė apgaulės būdu pateks vidun, nugalabys karalienę šeimininkę ir įsikurs jos vietoje. Neužilgo įsibrovėlė pradės dėti kiaušinius, o svetimo lizdo darbininkės rūpinsis ja ir jos atžalomis. Palaipsniui parazitinės skruzdės palikuonės  visiškai pakeis nužudytos karalienės darbininkes. Kaip įsibrovėlei pavyksta nesustabdytai patekti į svetimą lizdą? Kaip žinia, skruzdės yra beveik aklos ir saviškį nuo svetimo skiria tik pagal kvapą. Parazituojanti karalienė į svetimą lizdą patenka prisidengusi susikurta kvapų uždanga (cheminė imitacija). Šis parazitavimo būdas neretas, taip savo kolonijas pradeda ir juodoji medžių skruzdėlė (Lasius fuliginosus).