Kuršių marių sraigės

Sraigės gyvena ne tik sausumos, bet ir vandenų buveinėse. Išties – pradžioje pilvakojai moliuskai buvo jūrų gyventojai, o gėlieji vandenys ir sausumos buveinės tapo apgyvendintos vėliau. Vandenyje gyvenančios sraigės kvėpuoja žiaunomis arba primityviais plaučiais (mantija). 

Moliuskai vandens telkinio dugne (K. Dambrauskienės nuotr.)

Kuršių mariose buvo atrastos 36-ios sraigių rūšys, iš kurių 17-a yra retos, o likusios tinkamose buveinėse gana įprastos. Net 61 % marių sraigių kvėpuoja atmosferos oru ir tai yra puiki savybė kai tenka gyventi eutrofikuotame vandens telkinyje, kur dažnai ištirpusio deguonies būna nepakankamai. 

Vaikštinėjant marių pakrante galima aptikti pelkinės (Stagnicola palustris) (kriauklės ilgis 1,7 cm) ar didžiosios (Lymnaea stagnalis) kūdrinukės kiaukutų. Didžiosios kūdrinukės kriauklė gali siekti 4,5-6 cm ilgio ir tai yra didžiausia marių sraigė. 

Didžiosios kūdrinukės kriauklės kairėje, paprastoji bitinija viduryje, upinė nendrenė dešinėje

Gali pasisekti rasti sraigių kiaukutus su dangteliais (operculum). Dažniausiai tai būtų  paprastosios bitinijos (Bithynia tentaculata) ar upinės nendrenės (Viviparus viviparus) kriauklės. Upinė nendrenė užauga didesnė (2,5–3,5 cm) nei paprastoji bitinija (1,2-1,5 cm) ir jos kriauklė išrašyta gana ryškiu juostuotu raštu.

Didžiosios ratvijos (Planorbarius corneus) (kriauklės ilgis iki 3,5 cm) ir paprastosios ritinukės (Planorbis planorbis) (kriauklės ilgis iki 1,5-2 cm) kiaukutai panašūs į suktus avino ragus. Kai kurių moliuskų kiaukutai panašūs į mažas auseles. Taip susuktas kriaukleles turi žolinė (Radix balthica) (1,5-2,8 cm) ir ausiškoji (Radix auricularia) (3 cm) maurinukės.

Didžioji ratvija kairėje; ausiškoji maurinukė dešinėje

Kam labai smalsu, Kuršių marių moliuskų sąrašas yra čia.