Kas visur savo namą tamposi?

Sraigė priskiriama gyvūnų karalystei, moliuskų arba minkštakūnių tipui. Moliuskai (po nariuotakojų) yra gausiausias gyvūnų tipas, kuriam priskiriama apie 200 000 rūšių. Tai labai sena gyvūnų grupė, atsiradusi kambro periode (maždaug prieš 542 mln. m.).

Nors moliuskai gyvena ir sausumoje, tačiau didžioji dalis yra jūrų, vandenynų bei gėlųjų vandenų gyventojai. Šie minkštakūniai padarai sudaro apie 23% visų žinomų jūros organizmų.

Moliuskai skirstomi į keletą klasių. Jei esat ragavę austrių ar midijų, žinot kaip atrodo dvigeldžiai (Bivalvia) moliuskai. Sausumos ir jūrų sraigės bei šliužai priskiriami pilvakojų (Gastropoda) klasei. Aštuonkojai, kalmarai bei sepijos taip pat yra moliuskai ir priskiriami galvakojų (Cephalopoda) klasei. Šios trys moliuskų klasės yra žinomiausios ir didžiausios, tačiau jūrose gyvena dar bent dešimčiai klasių priskiriamų moliuskų. Vandenynų gelmės neištyrinėtos ir naujų rūšių vis atrandama.

Moliuskai įvairūs savo išvaizda, gali misti gyvūniniu ar augaliniu maistu, kurį gauna pasyviai filtruodami ar aktyviai ieškodami bei medžiodami. Savo minkštą kūną jie gali slėpti kriauklėje arba jei gyvenimo būdas labai aktyvus, kaip aštuonkojų ir kalmarų – kriauklė bus visai sunykusi ir virtusi permatoma plokštele. Nežiūrint išvaizdos ir gyvenimo būdo įvairovės, visi moliuskai yra nesegmentuoti gyvūnai ir juos vienija tik specialistams akivaizdi savybė – kūno tarpai tarp organų užpildyti puriu jungiamuoju audiniu (parenchima) – todėl ir pavadinti minkštakūniais. 

Visa kas gyva turi prasmę. Moliuskai yra labai svarbūs ekosistemos mitybos grandinėje. Jais minta aibė gyvūnų, o ir žmonių racione moliuskai sudaro svarbią dalį. Vandens kokybės palaikyme labai svarbūs dvigeldžiai moliuskai. Jie maisto daleles susigaudo filtruodami vandenį ir taip jį apvalo nuo mikroorganizmų bei skendinčių dalelių.

Moliuskai ne tik žmonių maistui yra tinkami. Kriauklių perlamutras naudojamas įvairiems dekoratyviems daiktams gaminti, o kriauklių miltai – galvijams šerti. Moliuskuose auginami perlai, o antikos laikais iš Viduržemio jūroje gyvenančio moliusko (purpurinio murekso) buvo išgaunamas reto brangumo, aukso vertės pigmentas – purpuras. Juo dažytus rūbus galėjo dėvėti tik kilmingi piliečiai.

Yra moliuskų rūšių, kurios žmonėms nemielos, nes sraigiukai ar šliužiukai įsisuka į daržus bei sodus ir derlius tampa mažesnis. Laivagraužiai (Teredo navalis) dar laivų kirminais vadinami – sukelia nemenkų rūpesčių laivų savininkams. Šie kirmėliški moliuskai su kūno gale esančia aštrių kraštų kriaukle gali giliai įsigremžti į medines laivo dalis.

Taigi moliuskų reikšmė ekosistemoje ir žmogaus gyvenime yra įvairi. Vis tik labiausiai aplinką kečiančios būtybės esame mes. Daugeliui moliuskų rūšių (ypač sausumos ir gėlavandenių) dėl aktyvios žmonių veiklos, šiuo metu gresia išnykimo pavojus.

Lietuvoje gyvena apie 150 moliuskų rūšių, 64 iš jų aptinkamos gėluosiuose vandenyse. Kuršių nerijoje nebuvo vykdyti nuoseklūs šios gyvūnų grupės tyrimai.