Kaip sraigės dauginasi

Sraigės nėra kurčios ir beveik nėra aklos, tačiau jų jutimai – kitokie, todėl ieškodamos partnerio pasikliauja skoniu ir kvapais. Įdomiausia tai, kad jų ,,nosis“ yra ant akių čiuopiklių, iš karto po akimis.  Jos tiesiog seka atrastu gleivių taku tol, kol sutinka sau porą. Tada prasideda sudėtingas „piršlybų ir vedybų ritualas“, kuris skirtingoms rūšims yra skirtingas ir nufilmavus tą ritualą, galima net nustatyti naują rūšį. Dažniausiai iš pradžių sekioja viena kitą ir stengiasi viena kitai įkąsti, po to liečia viena kitą čiuopikliais, glaudžiasi pado plokštuma... uodžia ir ragauja ir šis „poravimosi šokis“ gali trukti valandų valandas (priklausomai nuo rūšies iki 5-10 val.). O paskui atsitinka keistas dalykas ... kai kurios sraigės viena į kitą iššauna aštrias durklo pavidalo „meilės strėles“, kurios (jei pataiko) įsminga į kūną. „Meilės strėlės“ sudarytos iš kalcio karbonato. Po šio keisto „pasismaigstymo“ ritualo vyksta tikrasis poravimasis, kai sraigės apvaisina viena kitą. Ilgą laiką nebuvo žinoma šios poravimosi įžangos reikšmė. Dabartiniu metu vis daugiau įrodymų, kad „strėlių“ gleivėse yra hormono, kuris palengvina spermos priėmimą ir apvaisinama daugiau kiaušinėlių bei jie būna gyvybingesni.

Turbūt patys keisčiausiai besiporuojantys šliužai Lietuvoje būtų Didieji šliužai (Limax maximus): jei kartais naktį išgirsite nerimastingai lojantį šunį ir žiūrintį į lubas, nenustebkite ten pamatę pakibusius šliužus: https://www.youtube.com/embed/SjNHvTlInJE?rel=0

Pažiūrėti, kaip poruojasi skirtingi šliužai, galite vokiečių mokslininkės dr. Heike Reise puslapyje: https://malagr.de/reise/reise.htm  (spragtelėkite ant šliužiukų poros arba ant nuorodos ir pamatysite, ko nematę).