Kaip sraigė maitinasi

Kiekviena gyva būtybė turi maitintis. Skirtingų sraigių rūšių dieta skiriasi. Žolėdės minta: įvairiomis augalų dalimis (lapai, stiebai, vaisiai, žievė ir kt.), grybais bei įvairia pūvančia organika. Sraigės burnoje yra lankstus „liežuvis“. Jo paviršiuje yra į trintuvę panaši plokštelė (radulė), kurią dengia chitininių dantukų eilės. Šiais dantukais moliuskas sumala maistą ir paruošia jį virškinimui. Sraigės yra labiausiai dantyti gyvūnai – turi jų apie 25 tūkst. Kai dantukai nusitrina ir iškrenta – juos pakeičia nauji, aštresni. Sraigės gali „pagraužti“ ir kalkakmenį, nes joms reikia kreidos (kalcio), kad galėtų auginti savo kiautą.

Didžioji dalis sausumos sraigių yra žolėdės, bet yra ir mėsėdžių ar visaėdžių. Doroja plėšrūnės savo auką įvairiai: kai kurios savo „liežuviu“ – radule gali išgręžti skylutes kitų sraigių apvalkaluose ar net išskirti kiautą tirpdančios rūgšties ir taip pasiekti minkštą kūną viduje.  

Dauguma plėšriųjų sausumos sraigių, jei pasitaikys galimybė, užpuls kitas sraiges ar šliužus. Jei tokios sėkmės nebus – tenkinsis augaliniu maistu. O štai Naujoje Zelandijoje gyvenanti sraigė Powelliphanta, turi išskirtinį skonį – minta įvairiais bestuburiais, daugiausia sliekais. Šios milžiniškos sraigės (apie 9 cm skersmens) medžioja naktį. Užuodusi slieką, ji prišliaužia ir sučiumpa burna, panašia į raumeningą žarną bei susiurbia savo auką lyg spagetį.

Didžioji dauguma sraigių – plėšrūnių yra vandenų gyventojos. Jos dažnai yra ginkluotos rimtais paralyžiuojančiais nuodais (jų grobis įvairios žuvys).