Gyvavedė sraigė

Yra sraigių, kurios nededa kiaušinių, o išsyk į pasaulį gyvus sraigiukus paleidžia. Viena iš tokių gyvavedžių sraigių gyvena ir Kuršių mariose, tai – upinė nendrenė (Viviparus viviparus). 

Dauguma sraigių yra hermafroditės, o upinės nendrenės – skirtalytės. To paties amžiaus patinėliai yra kiek mažesni už pateles. Upinė nendrenė gali užaugti iki 5 cm dydžio ir gyvena apie 5-6 metus. Lytinė branda pasiekiama po dvejų metų, kai sraigė būna apie 2 cm ilgio. Apvaisinti kiaušinėliai inkubuojasi ir vystosi praplatėjusiame kiaušintakyje. Patelės kūne embrionai vystosi visą vasarą. Vystymosi pabaigoje, susiformavę sraigiukai, vienas po kito (po keletą per dieną) palieka motinos kūną. Gimdami jie dar būna apgaubti išbrinkusio kiaušinėlio apvalkalo iš kurio greitai išsivaduoja. Gimsta nuo 10 iki 30 mažų sraigiukų, kurie jau turi kiaukutus (tegu ir skaidrius bei trapius) ir išsyk pradeda gyventi savarankiškai.

Kvėpuoja upinė nendrenė žiaunomis ir šliaužiojo vandens telkinio dugnu rankiodama ir misdama viskuo kas „po kojomis guli“: augalų liekanomis, detritu ir tuo pačiu puikiai filtruoja vandenį.     

Esant nepalankioms sąlygoms šios sraigės gali savo kiaute saugiai užsibarikaduoti, nes turi prie viršutinės kojos dalies pritvirtintą „dangtelį“ – operkulą (operculum). Operkulu lyg liuku sraigė uždaro kiaukuto angą ir taip gali apsisaugoti nuo išdžiūvimo ar plėšrūnų.  

Upinė nendrenė