Dvigeldžiai moliuskai

Moliuskų metai dar nesibaigė ... ir siūlome susipažinti su dvigeldžiais moliuskais, kurie išskirtinai gyvena tik vandenų buveinėse (gėlose ir sūriose). Dvigeldžiai reiškia, kad kriauklė susideda iš dviejų geldelių, kurios jungiasi nugarinėje pusėje. Šių moliuskų kriauklė lyg sudėti delnai. Geldeles suglaudžia ir praveria 1 ar 2 stiprūs suveriamieji raumenys. Sandariai uždaryta kriauklė apsaugo gyvūną nuo grobuonių.

Dvigeldžio moliusko kūnas susideda iš nugarinės dalies (pavadinkime tai liemeniu) ir pilvinės dalies. Pilvinėje dalyje yra raumeninga išauga (kiek primenanti liežuvį), kurios dėka moliuskas gali judėti, todėl  ši išauga vadinama - koja. Koja moliuskas įsirausia į smėlį arba lėtai juda – iškiša koją į priekį ir paskui patraukia visą kūną. Dvigeldžiai moliuskai, skirtingai nei pilvakojai (sraigės ir šliužai), neturi galvos su čiupikliais bei akimis ir burna, todėl jie dar vadinami begalviais. 

Dvigeldžio moliusko išorinė sandara kairėje ir Midijos išorinė sandara dešinėje

Jei pilvakojai moliuskai (sraigės) šliaužia lėtai, tai dvigeldžiai yra dar didesni lėtūnai ir  juda apie 20-30 cm/val. Kai kurie dvigeldžiai – pvz. midijos gyvena visai nejudėdami. Kai midijų lervos metamorfozės metu prisitvirtina prie substrato (pvz. dugno akmenų) taip ir lieka visam gyvenimui. Sėslių dvigeldžių moliuskų koja yra sumažėjusi, o joje yra liauka, kuri išskiria organinę medžiagą – bisusą, kuri išorėje sukietėja ir virsta tvirtais siūlais, kurių dėka moliuskas prisitvirtina prie substrato.

Visi dvigeldžiai moliuskai gyvena vandens telkinio dugne (bentosiniai gyvūnai) ir maitinasi pasyviai filtruodami iš aplinkos planktoną ar augalinį detritą (kurį atneša vandens srovė). Dažnai vandens srovė su maistu patenka į gyvūno kūną per vamzdelio pavidalo sifoną (sifonai gali būti vienas arba du). Taip pasyviai besimaitinantiems gyvūnams visai nereikalingas judrumas. Dvigeldžiai moliuskai kvėpuoja žiaunomis.

Dauguma dvigeldžių moliuskų yra skirtalyčiai. Apvaisinimas išorinis, lytiniai produktai (kiaušinėliai ir spermiai) išleidžiami į vandenį. Po apvaisinimo Iš kiaušinėlių išsirita planktoninės lervos ir jos išnešiojamos vandens srovių. Lervos praeina kelias vystymosi stadijas kol tampa mažais moliuskiukais.

Dvigeldžiai moliuskai – svarbūs vandens valytojai. Midijos, širdutės, dreisenos per parą apvalo kelis šimtus kubinių metrų vandens, todėl vadinamos biofiltratoriais. Moliuskai taip pat yra svarbus maistas įvairiems gyvūnams, (pvz. jūrinėms antims, kurios žiemoja Baltijos jūros priekrantėje).