Drugių migracija

Rudens pradžia atneša ne tik besikeičiančius orus, bet kartu prasideda ir rudens migracijos. Aktyvių migruojančių vabzdžių yra apie 150 rūšių, iš jų drugiai – gausiausi. Kaip ir daugelio gyvūnų, drugių migracijos siejamos su sezoniniais pokyčiais. Bet kodėl drugeliai migruoja? Po daugelio metų tyrimų nustatyta, kad pagrindinė priežastis yra – aprūpinti palikuonius maistu. Daugeliui drugių reikalinga specifinė aplinka, kurios ieškodami jie gali nukeliauti toli, tam, kad surastų tinkamus augalus, ant kurių galėtų padėti kiaušinėlius. Pavyzdžiui, ilgaliežuvių sfinksų (Macroglossum stellatarum) suaugėliai va­sa­ros pra­džio­je at­skrenda iš Šiau­rės Af­ri­kos, su­deda kiau­ši­nė­lius, iš ku­rių iš­si­ri­tę vikš­rai vir­sta lė­liu­kė­mis, o iš šių iš­si­ri­ta suau­gę dru­giai sfink­sai. Ru­deninė šių drugių kar­ta pra­de­da ke­lio­nę at­gal į Af­ri­ką. Ne­ži­nia, kiek dru­gių, užau­gu­sių Lie­tu­vo­je, pa­siekia Af­ri­kos že­my­ną. O ją pa­sie­ku­sie­ji ten su­dės kiau­ši­nė­lius, iš ku­rių iš­si­vys­tę dru­giai va­sa­ros pra­džio­je vėl pa­sieks Lie­tu­vą.

Ilgaliežuvis sfinksas (nuotrauka M. Mačiaus)

Nustatyta, kad dieniniai drugiai migruodami per dieną gali nukeliauti apie 20 km, o per migracijos laiką – 400 km. Drugiai migrantai yra skirstomi į 4 grupes: nereguliarūs migrantai – užklydėliai; reguliarūs migrantai, arealo fluktuacijos zonos drugiai – atklydėliai bei drugiai, papildantys vietines populiacijas – atskridėliai. Ištirti drugių migraciją nėra paprasta. Siekiant nustatyti drugio skridimo atstumus, kryptis ir kitus rodmenis jis gali būti žymimas radioaktyviais izotopais, įvairių spalvų priklijuojamomis etiketėmis, taip pat nudažant sparnelius iš apačios.

Vasaros pradžioje galime išvysti baltukus, kiek vėliau admirolus, usninukus. Sulaukę palankių vėjų, maždaug 45 km/val. greičiu jie patraukia į šiltuosius kraštus ir įveikia apie 15 tūkst. km atstumą. Mokslininkų teigimu, šie drugiai kelionėje pereina visą vystymosi ciklą. Kol pasiekia savo tikslą ir grįžta atgal, pasikeičia šešios jų kartos.

netgi retesni drugiai, primenantys mažučius paukštelius kolibrius. Tai - ilgaliežuviai sfinksai (Macroglossum stellatarum). Beje, angliškas jų pavadinimas Hummingbird Hawk moth ir yra "kolibrinis sfinksas".

Šio vabz­džio tė­vai va­sa­ros pra­džio­je at­skri­do iš Šiau­rės Af­ri­kos, su­dė­jo kiau­ši­nė­lius, iš ku­rių iš­si­ri­tę vikš­rai vir­to lė­liu­kė­mis, o iš šių iš­si­ri­to suau­gę dru­giai sfink­sai. Ši ru­dens kar­ta pra­de­da ke­lio­nę at­gal į Af­ri­ką. Ne­ži­nia, kiek dru­gių, užau­gu­sių Lie­tu­vo­je, pa­sieks Af­ri­kos že­my­ną. O ją pa­sie­ku­sie­ji ten su­dės kiau­ši­nė­lius, iš ku­rių iš­si­vys­tę dru­giai va­sa­ros pra­džio­je vėl pa­sieks Lie­tu­vą.

Tad vasarai pasibaigus drugių kelionės tikslai nukreipti pietų pusėn!