Nendrinė rupūžė

Gyvena pamario krašte nendrinė rupūžė (Bufo calamita), kurią lengva atpažinti – išilgai nugaros eina gana ryški geltona juosta. Ji turi trumpas kojikes ir iš kitų rupūžių išsiskiria savita beveik bėgančia eisena.

Šis pajūrio kraštui būdingas varliagyvis gyvena smėlingų dirvožemių buveinėse. Dieną nendrinių rupūžių ieškoti neverta, jos slepiasi nuo kaitrios saulės ir lindi urveliuose, kuriuos pačios ir išsikasa. Kartais viename urvelyje dienojimui susirenka po keletą rupūžikių. Gali jos pasinaudoti ir kuklesnėmis slėptuvėmis – palįsti po akmeniu, nuvirtusiu medžiu ar prabangiai įsikurti kitų gyvūnų išraustuose urvuose. Minta įvairiais pažeme bėginėjančiais vabzdžiais (dažnas grobis – skruzdėlės).

Kaip ir visi varliagyviai, nendrinės rupūžės veisiasi vandenyje. Šiam tikslui joms tinkami seklūs, greit saulės įšildomi vandens telkiniai. Tačiau nendrinių rupūžių niekada nebus gausiai, gyvena jos nedideliu tankumu, todėl pavasarį pateles kviečiančių patinų balsas yra labai stiprus, girdimas net už kelių kilometrų.

Nendrinė rupūžė (Gintauto Steiblio nuotrauka)

Nendrinė rupūžė yra reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus ir nyksta visame savo paplitimo areale. Pagrindinė nykimo priežastis tinkamų buveinių sunaikinimas – sauspievių ir smėlio kopų apsodinimas mišku. Tačiau populiacijos būklę tam tikroje vietovėje lemia ir natūralūs veiksniai bei veisimosi ypatumai. Nendrinė rupūžė dažnai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose, kuriuose vandens lygis kasmet priklauso nuo kritulių kiekio veisimosi sezono metu. Karštą vasarą išdžiūvus baloms, kuriose buvo išneršusios rupūžės, žūva visa nauja karta. Nendrinės rupūžės subręsta ir gali veistis 3-4 gyvenimo metais, taigi net po vienos karštos vasaros populiacija gali atsikurti negreitai. Kasmet pavasariai vis karštesni ir sausesni, vis sunkiau rupūžėms tėvams surasti saugius vandens lopšelius savo rupūžiokams augti. Bet vilties teikia tai, kad nendrinės rupūžės gyvena gana ilgai – iki 17 metų. Bet tokį laiką gali daug ko gero nutikti – štai ateis lietinga varlių džiaugsmo vasara, o gal koks sumanus žmogus tinkamoje vietoje seklių prūdelių iškas ir vėl bus galimybė augti naujai rupūžiukų kartai.