Ondatra (Ondatra zibethica)

• Ondatros (Ondatra zibethicus) yra atvykėlės – tikroji jų gimtinė Šiaurės Amerika. Dėl kailių gavybos į Europą buvo atvežtos XX a. pradžioje. Ondatra gana stambus graužikas. Kūno ilgis yra apie 30–40 cm ir priedo 20–25 cm ilgio uodega.
• Gyvūnas puikiai prisitaikęs gyventi vandenyje. Ondatros puikios plaukikės, gali plaukti iki 5 km/val. greičiu, ir išbūti po vandeniu 15- 20 min.Stiprios užpakalinės kojos turi membranas tarp pirštų, o tai leidžia greitai judėti vandenyje. Uodega (padengta suragėjusiomis plokštelėmis) iš šonų kiek suplota ir plaukiant, ji naudojama kaip vairas.
• Nedidukės akys yra viršutinėje galvos dalyje. Tokia akių padėtis leidžia sekti aplinką virš vandens, kai kūnas yra paniręs ir padeda ondatroms išlikti budrioms ir pastebėti plėšrūnus bei kitus pavojus. Akis turi „trečią voką – skaidrią membraną, kuri uždengia akis, kai gyvūnas yra po vandeniu. Membrana lyg plaukimo akiniai apsaugo akis ir leidžia gerai matyti panirus. Ondatrų akys prisitaikiusios regėti prie mažo apšviestumo, o tai naudinga stebint aplinką po vandeniu, kur šviesos lygis sumažėjęs.
• Ondatrų mažytes ausis, beveik visiškai paslepia kailis – plaukiant tai padeda sulaikyti vandenį. Dėka ypatingos ausų struktūros, gyvūnai nardydami geba užsikimšti ausis, kad nepatektų vanduo. Tai labai svarbu norint išlaikyti pusiausvyrą ir klausą po vandeniu. Kaip ir daugelis graužikų, ondatros turi jautrius ūsus – vibrisus, kurie padeda orientuotis tamsoje ar po vandeniu. 
• Ondatrų uoslė aštri. Nardydamos jos gali užsidaryti šnerves, kad nepatektų vandens, ir vis tiek užuosti kvapus. Taigi, net ir po vandeniu gali naudotis uosle, kad surastų maisto.
• Gyvūno burnos sandara ypatinga – tarp kandžių ir krūminių dantų yra tarpas pertvertas odos raukšlėmis (antrosiomis lūpomis), kurios gali sandariai uždaryti burnos ertmę. Tai leidžia valgyti po vandeniu nepaspringstant. Kandžiai stambūs, oranžinės spalvos ir nuolat auga, kad kompensuotų nuolatinį nusidėvėjimą graužiant augmeniją ir kitas medžiagas. Nuolatinis graužimas, lyg peilių galandimas, padeda išlaikyti aštrius dantis.
• Kailis minkštas, tankus, blizgantis ir neperšlampantis, o po oda yra storas riebalų sluoksnis – puikiai apsaugantis nuo šalčio.
• Jei viskas ondatros gyvenime gerai – gali įmisti iki 2 kg svorio, tačiau paprastai sveria 0,8-1,2 kg. Pagrindinis maistas įvairūs vandens augalai, bet paskanauja ir smulkiais gyvūnais (moliuskais, varlėmis, žuvytėmis). Mityba sezoniška: šiltuoju metų laiku maiste vyrauja vandens augalų ūgliai, lapai, stiebai. Rudenį, žiemą ir anksti pavasarį maitinasi vandens augalų šakniastiebiais ir smulkiais gyvūnais. Žuvimis minta tik apsigyvenusios tvenkiniuose, kur nėra vandens augalų. Visaėdė mityba padeda prisitaikyti prie įvairios aplinkos ir maisto prieinamumo.
• Gyvena ondatros prie ežerų, upių, senvagių, tvenkinių, pelkių. Vengia atvirų, nuolat bangų skalaujamų pakrančių ir sraunių upių.
• Ondatros turi daug natūralių priešų, tokių kaip lapės, pelėdos, audinės ir dideli plėšrieji paukščiai. Kad išvengtų plėšrūnų – aktyvios prietemoje, o dieną praleidžia savo slėptuvės. Ondatros dažnai įsirengia sudėtingus būstus. Jos krantų šlaituose kasa urvus su povandeniniu įėjimu. Jei nėra galimybės įsirengti urvų – iš vandens augalų ir dumblo renčia kūgio formos trobeles. Šie būstai paprastai būna pusiau panardinti po vandeniu, taip pat su įėjimu iš apačios. Trobelės gali būti iki 90 cm aukščio ir iki 1,5–1,7 m skersmens.
• Gyvena šeimomis, kurias sudaro patinas, patelė ir jų jaunikliai. Poros kartu išlieka kelerius metus. Ondatros labai vislios. Per metus paprastai susilaukia kelių vadų (2-3 vados). Veisiasi nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos, o kiekvienoje vadoje – 3-8 (kartais net 12) jaunikliai. Toks didelis vislumas padeda išlaikyti jų populiaciją, nepaisant plėšrūnų ir aplinkos iššūkių.
• Gimsta jaunikliai bejėgiai – akli ir beplaukiai, bet labai greitai auga. Maždaug 2 savaičių amžiaus jau tyrinėja aplinką už lizdo ribų. Iki 3-4 savaičių jaunikliai atjunkomi ir pradeda savarankiškai ieškoti maisto. Tuo metu tėvai juos gali išvyti iš lizdo, kad užleistų vietą kitai vadai, nes jie jau pakankamai savarankiški ir gali išgyventi patys. Patelės subręsta per 4–5 mėnesius, patinai bręsta ilgiau. Dauginimosi dažnumas priklauso nuo maisto išteklių, populiacijos tankumo ir vandens temperatūros. Gamtoje gyvena ondatros 3-4 metus. Tačiau jų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė dėl plėšrūnų, ligų ir aplinkos veiksnių. Nelaisvėje gali gyventi šiek tiek ilgiau, kartais iki 5 metų.
• Ondatros išlaiko aktyvumą per visą žiemą, retai įminga. Jos prisitaikiusios prie šalčio ir ledo dangos. Savo būstuose jos kaupia maisto atsargas, kad galėtų išgyventi per ilgas šaltas žiemas.

Nuotraukos autorius V. Knyva