Nutrija (Myocastor coypus)
- Nutrija yra dar viena atvykėlė iš Amerikos į Europą, bet skirtingai nei ondatros – nutrijos gimtinė – Pietų Amerika. Europoje ji laikoma invazine rūšimi ir keliose šalyse veisiasi gamtoje, tačiau Lietuvoje natūraliai neaptinkama. Būta pranešimų, kad jos stebėtos Nemuno deltos (Rusnės salos) nendrynuose, tačiau šie stebėjimai nepatvirtinti.
- Nutrijos vertinamos dėl teikiamos ūkinės naudos – švelnaus kailio ir gurmaniškos mėsos. XX a. pradžioje ir viduryje nutrijų kailis buvo ypač paklausus. Jos buvo introdukuotos Europoje. Pirmosios nutrijos 1980 m. buvo atvežtos į Prancūziją ir augintos fermose. Vėliau iš fermų jos paspruko į laisvę ar buvo tikslingai paleistos daugelyje Europos vietų.Nutrija yra visli, tad perspektyva turėti naują medžiojamą rūšį buvo viliojanti. Naujai įveisti gyvūnai puikiai prisitaikė Europoje, apgyvendino upes, kurių pakraščiuose auga vešli augmenija, o stačiuose krantuose galima rausti urvus, taip pat joms tiko ir seklūs, užaugantys ežerai, tvenkiniai bei šlapynės.
- Nutrijų populiacijos už gimtojo arealo ribų sparčiai didėjo ir plėtėsi, dėl didelio gyvūno vislumo ir gebėjimo prisitaikyti. Dabar jos laikomos invazine rūšimi Europoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Azijos ir Afrikos dalyse.Gausios nutrijų populiacijos labiausiai kenkia pelkių ir šlapynių buveinėms. Gyvūnai minta įvairiais vandens augalais ir gali sunaikinti vietinę augmeniją, kuri yra labai svarbi šlapynių ekosistemų vientisumui palaikyti. Nykstant augmenijai, mažėja kitų laukinių gyvūnų buveinių. Nutrijos konkuruoja su vietinėmis rūšimis dėl išteklių (maisto ir buveinių). Dėl jų buvimo gali sumažėti vietinių rūšių populiacijos. Dėl šio poveikio nutrijos kelia rimtų problemų, šlapynių išsaugojimui Europoje.
- Vandens telkinių pakrantėse nutrijos rausia urvus, dėl šios jų veiklos krantai smarkiai ardomi ir destabilizuojami, todėl gali sugriūti užtvankos ir pylimai.
- Vienintelis nutrijų plitimą ribojantis faktorius – šaltis. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai ir nėra prisitaikiusios gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose. Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį.
- Lietuvoje nutrijos gana sėkmingai pradėtos veisti 1936 m., vėliau šią veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Sovietmečiu nutrijas vėl pradėta auginti. Dabartiniu metu nutrijų auginimo ūkių nebeliko, šiuo verslu užsiima tik pavieniai ūkininkai.
- Nutrija išoriškai panaši į bebrą bei ondatrą, panašus ir gyvenimo būdas. Šis graužikas sveria 5-9 kg, o kūno ilgis 45-60 cm. Taigi už bebrą yra mažesnė, o už ondatrą gerokai didesnė.Nutrija puikiai prisitaikiusi gyventi vandens aplinkoje ir jos kūno sandara atspindi šią specializaciją. Nutrijų užpakalinių kojų pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis, kurios padeda plaukiojant ir nardant. Panėrusios po vandeniu nutrijos gali išbūti iki 5 minučių. Gyvūno akys kaktos lygyje, todėl jis gali saugiai stebėti aplinką tūnodamas vandenyje ar plaukdamas. Ausys nedidukės ir jų vidų dengia tankūs plaukeliai, kurie apsaugo ausų landas nuo vandens patekimo. Nardant gyvūnas geba, specialių raumenų dėka užspausti šnerves.
- Minta augaliniu maistu. Ryškiai oranžiniai kandžiai nuolat auga. Kaip bebrų ir ondatrų, nutrijų yra specifinė burnos sandara. Papildomomis lūpų raukšlėmis geba uždaryti burnos ertmę už kandžių. Tokia ypatybė leidžia nutrijoms graužti augalus po vandeniu.
- Gamtoje gyvena lėtai tekančiuose, negiliuose vandens telkiniuose. Pakrantėse rausia urvus ar tarp kranto augalų stato laikinas buveines – lizdus. Nutrijos gana vislios, per vasarą gali atvesti 2 vadas. Gimsta 5-8 pilnai išsivystę – regintys ir su kailiuku jaunikliai. Po 5 mėnesių jie jau būna subrendę. Laisvėje nutrijos gyvena iki 3-6 metų, tačiau nelaisvėje jos gali gyventi ilgiau (iki 8 m.).
Atnaujinimo data: 2024-10-24