Kaip ūdros medžioja?

• Ūdra baikšti ir atsargi, todėl dažniausiai medžioja prieblandoje ar sutemus, o dieną paprastai pratūno pakrantėje įrengtoje slėptuvėje ar urve. Jei medžioklės plotuose yra ramu – gali medžioti ir dieną. Ūdros neišrankios ir minta labai įvairiu maistu, kurį tik geba aptikti ir sumedžioti: paukščiais ir jų kiaušiniais, vabzdžiais, kirmėlėmis, moliuskais, varlėmis ir mažais žinduoliais. Savo dietą gali paįvairinti ir nedideliu kiekiu augalų. Tačiau pagrindinis jų grobis – žuvys.  
• Ūdros ilgas kūnas, lankstus stuburas ir ilga drūta uodega padidina vikrumą po vandeniu, todėl ji gali pasivyti ir pagauti daugelį žuvų rūšių. Ūdrai nardant, ausų angos ir šnervės užsidaro. Žvėrelis neįkvėpęs po vandeniu gali nuplaukti apie 400 m, o esant rimtam reikalui pasiekti net 11-14 km/h greitį. Žuvis gaudo pasikliaudama regėjimu, tačiau medžiojant naktį ar drumstame vandenyje, ūsai – vibrisai yra labai svarbus jutimo organas. Vibrisų dėka žvėrelis jaučia grobio judėjimą. Ilgą laiką manyta, kad ūdros medžioja naudodamos tik regą ir lytėjimą, atsiranda įrodymų, kad jos taip pat gali po vandeniu užuosti kvapus.  
• Ūdra turi stiprius žandikaulius ir aštrius dantis, tai leidžia patikimai sugriebti grobį. Suaugusi ūdra per parą suėda apie 2,5 kg įvairaus maisto (apie 20% kūno svorio). Paprastai medžioja tik tiek, kiek gali suėsti. Savo laimikį beveik visuomet suėda išlipusi į krantą ir prilaikydama priekinėmis letenomis. Mažesnės žuvelės sutriauškinamos nepaliekant nė trupinio, o stambesnių žuvų palieka galvas, stuburą bei šonkaulius. Savo teritorijoje kiekviena ūdra turi pastovias vietas, kuriose įlipa į vandenį ir išlipa iš jo, gulinėja ir maitinasi. Maitinimosi aikštelės su žuvies atliekomis – įrodymas, kad čia gyvena ūdra. 

Nuotraukos autorius S. Paltanavičius