Kaip ondatra pasaulį užkariavo?

• Išties niekur ondatra nekeliavo ir užkariavimo tikslų neturėjo. Gyveno sau beveik ramiai Šiaurės Amerikos pelkėse, graužė vandens augalų šaknis, vaikus augino, nuo priešų slapstėsi ir beveik vargo nematė... Net indėnų legendose svarbią vietą užėmė – viename iš senųjų pasakojimų teigiama, kad ondatra neria į jūros dugną, kad ištrauktų purvą iš kurio tapo sukurta žemė, po to, kai kitiems gyvūnams nepavyko atlikti šios užduoties.
• Turi ondatra puikų kailį ...ir žmogui jis parūpo. Ondatros buvo vienas iš vertingiausių kailinių žvėrelių Šiaurės Amerikos kailių pramonėje (ypač XX a. pradžioje). Jos buvo ne tik medžiojamas, bet ir auginamos, siekiant užtikrinti nuolatinį aukštos kokybės kailių tiekimą. Tuo metu JAV buvo labai populiarus "Hadsono ruonio" kailis, kuris išties buvo specialiai nukirptas ir nudažytas ondatros kailiukas. Šiaurės Amerikoje ondatros net buvo įveistose tose žemyno vietovėse, kurios nėra tipiškos jų paplitimo teritorijos. XX a. pradžioje gyvūnai buvo įvežti ir į Pietų Ameriką (ypač į pietų Argentiną).
• 1905 m. iš Šiaurės Amerikos į Europą (Čekiją) buvo atvežtos pirmosios ondatros. Privačioje valdoje į laisvę paleistos penkios poros. Ondatros ne tik buvo introdukuotos dėl medžioklės.  Kailių prekyba buvo gana pelninga, o ondatros buvo vertinamos dėl tankių, vandeniui atsparių kailių. Tai paskatino XX amžiaus pradžioje įvairiose Europos šalyse įkurti ondatrų fermas. Tačiau tam tikra dalis gyvūnų pabėgo iš nelaisvės ir sukūrė laukines populiacijas. Ondatros gerai prisitaikė prie Europos aplinkos, klestėjo pelkėse, upėse ir ežeruose. Jų gebėjimas greitai daugintis padėjo sukurti stabilias populiacijas. Tai sukėlė invazinį paplitimą visoje Europoje (išskyrus pietinius regionus) ir iki Kinijos bei Japonijos.
• Ondatros labai vislios. Per metus vienas suaugęs gyvūnas gali padidinti populiaciją keliais dešimtimis individų. Dėl spartaus populiacijų augimo ir poveikio aplinkai, ondatra tapo invazine rūšimi.
• Ondatrų veikla gali padidinti šlapžemių ekosistemų sudėtingumą. Jos rausia urvus, stato namelius – tokiu būdu gali suteikti prieglobstį ir veisimosi vietas kitoms rūšims. Tačiau, nors ondatros prisideda prie buveinių įvairumo, jų buvimas taip pat kelia problemų vietinėms rūšims bei žmonių sukurtai infrastruktūrai.
• Vandens telkinių pakrantėse išrausti urvai sumažina krantų stabilumą, gali kilti erozija ir tuo pačiu gali būti pažeistos potvynių kontrolės sistemoms (užtvankos ir pylimai).
• Nevietiniame areale ondatros gali konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto išteklių ir buveinių.  Esant gausioms ondatrų populiacijoms, dėl išėdimų nukenčia vandens augalai ir vandens bestuburių bendrijos.Tai gali pakeisti šlapynių buveinių struktūrą ir paveikti kitas rūšis, kurioms šie augalai yra maistas ir prieglobstis.
• Ondatra yra įtraukta į invazinių rūšių sąrašą Europos Sąjungoje. Vienose šalyse taikomos priemonės populiacijai kontroliuoti, tuo tarpu kitose šalyse ondatros nebenaikinamos, nes nuspręsta, kad šio tikslo pasiekti neįmanoma. Netiesioginis ondatrų kontrolės būdas yra krantinių ir pylimų tvirtinimas didelių akmenų sluoksniu. Gausumą taip pat reguliuoja vietiniai plėšrūnai.
• Lietuvoje ondatros introdukuotos 1954 m. – iš Archangelsko į Lietuvą atvežus 82 žvėrelius, vėliau (1956 m.) iš Kazachstano buvo atvežta papildomų ondatrų. Šios introdukcijos leido gyvūnams aklimatizuotis ir paplisti visoje Lietuvoje. 1996 m. šalyje gyveno apie 5800 ondatrų. Pastaruoju metu ondatrų mažėja, dėl ligų ir pagrindinio priešo – kanadinės audinės (kito iš Šiaurės Amerikos įvežto invazinio gyvūno).
• 2009 m. įrašyta į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.

Nuotraukos autorius V. Knyva