Europinė ūdra – saugomas gyvūnas
Nuotraukos aut. S.Paltanavičius
Ūdros beveik neturi natūralių priešų vandenyje, tačiau tai nykstantis gyvūnas. Seniau ūdros buvo medžiojamos dėl kailio taip pat buvo madinga ir sportinė medžioklė su šunimis, o žvejai vadino kenkėjomis, nes konkuravo su jomis dėl to paties grobio – žuvies. Nepaisant tokio spaudimo, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje ūdros buvo plačiai paplitusios, o jų populiacija ilgai išsilaikė stabili.
XX a. antrojoje pusėje europinių ūdrų gausumas visame jų pasauliniame paplitimo areale pradėjo sparčiai mažėti. Pagrindinė priežastis vandens tarša. Jos labai jautrios apsinuodijimui sunkiaisiais metalais ir pesticidais. Šios medžiagos pažeidžia endokrininę sistemą ir sukelia patinų dauginimosi organų deformacijas.
Nuotraukos aut. V. Knyva
XX a. 7-ajame dešimtmetyje pagerėjus vandens kokybei ir uždraudus pesticidų naudojimą, ūdrų gausumas pamažu pradėjo atsikurti. Nors europinių ūdrų paplitimo arealas didelis, jų skaičius toli gražu nėra saugus. Dabartiniu metu ūdros yra teisiškai saugomos visoje Europoje kaip ypatingos apsaugos reikalaujanti rūšis (Berno konvencija, ES Buveinių direktyva). IUCN Raudonojoje knygoje jos priskiriamos beveik nykstančioms rūšims, todėl vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų apsaugota šios rūšies ateitis. Didžiausią rūpestį šiai rūšiai kelia buveinių tarša pesticidais ir naftos išsiliejimai. Taip pat upių krantų niokojimas, pvz. tiesiant naujus kelius bei trikdymas gyvenamose buveinėse dėl populiarėjančių įvairių vandens sporto šakų, žvejybos. Ūdros baikštūs, lėtai besidauginantys gyvūnai, jas nubaido bet koks triukšmas, nemažai žvėrelių žūsta keliuose ir pakliuvę į bebrų, kiaunių, mangutų spąstus ir gaudykles.
Lietuvoje ūdrų skaičius sėkmingai atsinaujino didžiojoje šalies dalyje ir Lietuvos raudonosios knygos sąrašas sutrumpėjo – europinė ūdra vertinama kaip išsaugota rūšis.
Atnaujinimo data: 2024-07-30