Bebrai – aplinkos keitėjai. Griovėjai ar kūrėjai ?
- Bebrai, kaip ir žmonės, keičia aplinką, kad sukurtų tokią, kurioje jiems saugu ir patogu gyventi. Šie gyvūnai priskiriami „kertinėms rūšims“, o tai reiškia, kad jie daro neproporcingai didelį poveikį savo aplinkai, lyginant su jų gausa.
- Bebrai stato užtvankas, patvenkdami upelius ir sulėtindami jų tėkmę. Aukščiau užtvankos susiformuoja patvanka – tvenkinys. Patvankos apsemia medžius ir krūmus, kartais net ištisus miško kvartalus. Medžiams nudžiūvus, susiformuoja atviros erdvės. Įsikurtoje vietoje bebrai nugraužia ne tik sau skanius medžius, bet ir tuos, kurie tinka kaip statybinė medžiaga (60-70 cm ar net metro skersmens).
- Bebrų užtvankos sukuria šlapynes, pelkes ir vandens telkinius ten, kur jų nebuvo. Patvankos būna gana seklios ir jose lengvai įšyla vanduo. Tai tinkama vieta augti įvairiems vandens augalams, apsigyventi stovinčių vandens telkinių gyvūnams. Bebrų tvenkiniuose susidaro puikios sąlygos veistis varliagyviams ir žuvims bei apsigyventi ūdroms. Pastebėta, kad ties patvankomis (dėl miškuose susidariusių erdvių) didėja šikšnosparnių gausumas ir įvairovė. Bebrams nugraužus pakrančių medžius ir krūmus – jie atželia tankiais sąžalynais, taip suteikiama priedangą paukščiams ir kitiems gyvūnams.
- Bebrai yra natūralūs ekosistemų kaitos trikdytojai. Ekosistemų vystymosi pabaiga yra miškai, o ši buveinė nėra palanki didelei daliai rūšių. Gamtoje turi būti pusiausvyra tarp brandžių miškų ir šlapžemių, pievų, krūmynų. Vadinasi bebravietės yra svarbios buveinės daugeliui rūšių, bebrai savo veikla turtina vietos augmeniją ir gyvūniją.
- Bebrų užtvankos sulėtina upės tėkmę ir mažina potvynių intensyvumą. Patvankose susikaupęs vanduo, lemia geriamojo vandens vandeningųjų sluoksnių papildymą bei gelbsti sausros metu. Per užtvanką pratekėjęs vanduo tampa švaresnis, nes patvankoje nusėda daug įvairių nešmenų. Žinoma, nėra gerai, jei bebrai sumano įsikurti srauniame upelyje, kuriame gyvena itin švarų vandenį ir srovę mėgstantys organizmai (daugelis iš jų yra reti). Užtvenkus upelį, tėkmė sulėtėja, uždumblėja dugnas ir minėti organizmai toje vietoje išnyksta. Tankiai bebrų apgyvendintuose upeliuose sumažėja lašišinių žuvų nerštaviečių.
- Tačiau dažniausiai bebrų veiklos žalos ir naudos vertinimas priklauso nuo to kiek tai kertasi su ūkiniais žmogaus poreikiais. Tokiais atvejais tenka teigti, kad patvinęs vanduo daro didelę žalą miško želdiniams ar į užtvindymo zoną patekusiems kelias. Dėl bebrų veiklos gali kilti grėsmė vandens saugyklų pylimams, melioracijos statiniams, hidroįrenginiams. Kartais užtvindomos ūkiniu ir gamtosauginiu požiūriu vertingos pievos ar dirbami laukai. Tokiais atvejais leidžiama naikinti bebravietes ir reguliuoti bebrų gausumą. Tačiau nereikia bebrų aklai šaudyti vien dėl to, kad gyvūno siekis gyventi susikerta su žmogaus ekonominiais interesais.
Atnaujinimo data: 2024-09-10